Raštas ir kalbos viduramžių Lietuvoje
Vyraujančia viešojo gyvenimo kalba viduramžių Lietuvoje buvo lietuvių kalba. Ja kalbėjo žmonės, gyvenantys etnopolitiniame valstybės centre - etninėje Lietuvoje, tame tarpe valdovo dvaras ir žymiausi bajorai. Tačiau lietuvių kalba neturėjo literatūrinių tradicijų ir nebuvo vartojama raštu, išskyrus svarbiausius religinius tekstus. Plačiau apie lietuvių kalbos vartojimą rašoma Artūro Dubonio straipsnyje "Lietuvių kalba: poreikis ir vartojimo mastai (XV a. antra pusė - XVI a. pirma pusė)".
Lietuvos valstybėje buvo plačiai vartojama ir rusinų kalba, paplitusi prie Lietuvos prijungtose Rusios žemėse. Šnekamąja forma tai buvo dialektai, kurių pagrindu XIX a. susidarė ukrainiečių ir baltarusių kalbos. Rašytinė rusinų kalbos forma susidarė sąveikaujant senovės slavų kalbai ir vietiniams rusinų kalbos elementams. Tokia rusinų kalba XIV-XV a. tapo pagrindine Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos kalba ir vyraujančias pozicijas išlaikė iki XVII a. vidurio. Plačiau apie LDK rusinų kanceliarinę kalbą rašoma Zigmo Zinkevičiaus straipsnyje "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarinės slavų kalbos termino nusakymo problema". Apie tai, kad rašytinė rusinų kalba buvo bendra ukrainiečių ir baltarusių literatūrinė kalba, išlaikiusi distanciją šnekamųjų kalbų atžvilgiu, rašoma ukrainiečių filologės Nadijos Neporožnios straipsnyje "P. Skorinos vaidmuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės slavų (ukrainiečių ir baltarusių) rašto kalbos raidoje" [ukrainiečių k.].
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijoje plačiai vartota ir lotynų kalba, o vėliau - ir lenkų kalba, kuri XVII a. II pusėje išstūmė rusinų kalbą iš raštinių, o lietuvių kalbą - iš daugelio viešojo gyvenimo sričių. Pirmieji valstybiniai dokumentai lietuvių kalba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pasirodė tik pačioje jos gyvavimo pabaigoje (1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos ir Ketverių metų seimo nutarimų lietuviški rankraščiai, 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo lietuviškieji raštai).
Krikščionybės kelias į Lietuvą
Lietuvos pilys
