English  English   Russian  По-русски   belarusian  Па-беларуску  
Viduramžių Lietuva
VIDURAMŽIŲ LIETUVOS VISUOMENĖ

              Įvadas  |   Lietuvių kalba  |   Rusinų kalba


Raštas ir kalbos viduramžių Lietuvoje

       Vyraujančia viešojo gyvenimo kalba viduramžių Lietuvoje buvo lietuvių kalba. Ja kalbėjo žmonės, gyvenantys etnopolitiniame valstybės centre - etninėje Lietuvoje, tame tarpe valdovo dvaras ir žymiausi bajorai. Tačiau lietuvių kalba neturėjo literatūrinių tradicijų ir nebuvo vartojama raštu, išskyrus svarbiausius religinius tekstus. Plačiau apie lietuvių kalbos vartojimą rašoma Artūro Dubonio straipsnyje "Lietuvių kalba: poreikis ir vartojimo mastai (XV a. antra pusė - XVI a. pirma pusė)".
       Lietuvos valstybėje buvo plačiai vartojama ir rusinų kalba, paplitusi prie Lietuvos prijungtose Rusios žemėse. Šnekamąja forma tai buvo dialektai, kurių pagrindu XIX a. susidarė ukrainiečių ir baltarusių kalbos. Rašytinė rusinų kalbos forma susidarė sąveikaujant senovės slavų kalbai ir vietiniams rusinų kalbos elementams. Tokia rusinų kalba XIV-XV a. tapo pagrindine Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos kalba ir vyraujančias pozicijas išlaikė iki XVII a. vidurio. Plačiau apie LDK rusinų kanceliarinę kalbą rašoma Zigmo Zinkevičiaus straipsnyje "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarinės slavų kalbos termino nusakymo problema". Apie tai, kad rašytinė rusinų kalba buvo bendra ukrainiečių ir baltarusių literatūrinė kalba, išlaikiusi distanciją šnekamųjų kalbų atžvilgiu, rašoma ukrainiečių filologės Nadijos Neporožnios straipsnyje "P. Skorinos vaidmuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės slavų (ukrainiečių ir baltarusių) rašto kalbos raidoje" [ukrainiečių k.].
       Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijoje plačiai vartota ir lotynų kalba, o vėliau - ir lenkų kalba, kuri XVII a. II pusėje išstūmė rusinų kalbą iš raštinių, o lietuvių kalbą - iš daugelio viešojo gyvenimo sričių. Pirmieji valstybiniai dokumentai lietuvių kalba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pasirodė tik pačioje jos gyvavimo pabaigoje (1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos ir Ketverių metų seimo nutarimų lietuviški rankraščiai, 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo lietuviškieji raštai).

Back Krikščionybės kelias į Lietuvą     Lietuvos pilys Next    

 
Istorija
Įvadas
Chronologija
Šaltiniai
Vikingų epocha
Valstybės ištakos
Didieji kunigaikščiai
Visuomenė
Įvadas
Socialiniai sluoksniai
Valstybės santvarka
Karyba
Religija
Raštas ir kalbos
Pilys
Įvadas
Vorutos pilis
Istorija
Naujienos
Tyrinėjimų ataskaitos
Straipsniai
Poezija
Medinės pilys
Mūrinės pilys
LDK palikimas
Įvadas
Straipsniai
Žemėlapiai
Diskusijos
 
Apie svetainės autorių
Biografija
Kontaktai
 
 
 
Pasirašykite svečių knygoje: