Search 1 Billion Names - Newtab2

English  English   Russian  По-русски  
Viduramžių Lietuva
LIETUVOS PILYS

              Vorutos pilis |  Vorutos istorija |  Naujienos |  Tyrinėjimų ataskaitos |  Straipsniai |  Poezija


Gintautas Zabiela

Dvyliktąjį piliakalnio tyrinėjimų sezoną pabaigus

Vorutos mažojo pylimo trijų metrų gylio perkasoje - Istorijos instituto darbuotojas Tomas Baranauskas ir šio instituto archeologijos skyriaus vyr. mokslinis bendradarbis, humanitarinių mokslų daktaras Gintautas Zabiela. Jono Junevičiaus nuotr.

       Karštą šių metų liepą šalia Anykščių esančiame Šeimyniškėlių piliakalnyje, daugiau žinomame Vorutos vardu, vėl darbavosi archeologinė ekspedicija. Tai buvo dvyliktas iš eilės šio piliakalnio tyrinėjimų sezonas. Tyrinėjimai, prasidėję kartu su nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimu (archeologai Anykščiuose 1990 m. pasirodė šiandien jau baigiamos primiršti blokados metu), metai iš metų tęsiasi kiek banguodami: tai paspartėdami, tai vėl sulėtindami tempus. Nors pagrindinis jų tikslas - visapusiškas piliakalnio ištyrimas ir vietos turistiniam objektui - medinei piliai pagal visus iki šiol turimus duomenis - statyti paruošimas yra aiškus ir konkretus, jo įgyvendinimui, kaip ir daugeliui kitų šiandienos projektų trūksta vieno - pinigų. Šiandieną laikai panašiems investiciniams projektams ne patys geriausi, tad šiųmetinis tyrinėjimų sezonas buvo trumpas. Tačiau, kad tyrinėjimai visgi įvyko ir buvo rezultatyvūs, yra Anykščių savivaldybės, darbo biržos, privačių rėmėjų AB "Anykščių energetinės statybos", B. Juodelio prekybinės įmonės "Rudilė", Anykščių rajono vartotojų kooperatyvo, UAB "Laukmedis", UAB "Alvalis" pastangų rezultatas. Jų dėka 16 vyresnių klasių Anykščių moksleivių galėjo produktyviai dirbti net 18 dienų vadovaujant šių eilučių autoriui bei dideliam šio piliakalnio tyrinėjimų entuziastui istorikui Tomui Baranauskui, čia be jokio atlyginimo praleidusiam savo atostogas. Tomo indėlis į Vorutos istorijos pažinimą išties didelis ir unikalus. Kiek mažai buvo žinoma apie Šeimyniškėlių piliakalnį ir Mindaugo pilies Vorutos paieškas jame prieš dešimtmetį, tiek daug jo yra jau padaryta ir paskelbta iki šiandien įvairiausiuose leidiniuose. 2001 metai yra jubiliejiniai 750-ieji metai nuo pirmojo Lietuvos krikšto ir kartu nuo Vorutos pilies paminėjimo metraštyje, kam pažymėti buvo paskirta kukli Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus išleista knygelė "Vorutos pilis", pateikianti pagrindines žinias apie Šeimyniškėlių piliakalnį - Vorutos pilies vietą. Įvairiapusių duomenų apie ją jau sukaupta storai knygai, tačiau viską į ją išguldyti trukdo nebaigti archeologiniai tyrinėjimai, nes kiekvienas tyrinėjimų sezonas įneša kažką naujo, patvirtina ankstesnes hipotezes, pakoreguoja spėjimus, pateikia medžiagos naujiems apmąstymams.
       Šiųmetiniai Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimai vyko šiaurės vakariniame piliakalnio aikštelės gale šalia mažojo pylimo bei pačiame pylime. Šalia pylimo ištirtas 100 m2 plotas atskleidė nepaprastai tankų šios vietos apgyvendinimą - čia patiktos net 4 krosnių liekanos. Nors iš molio ir akmenų krautus jų kupolus su žemės paviršiumi sulygino laikas ir žmogus, palyginti neblogai išliko žemėje įrengtos jų dalys. Skirtingai XX a. medinėse pirkiose stovinčių krosnių XIII-XIV a. krosnims buvo iškasamos nemažos (iki 2,5 m ilgio ir 1,2 m pločio) ir gana gilios (iki 1 m gylio) duobės, kuriose buvo įrengiamas pakrosnis, o pats krosnies padas buvo žemės paviršiaus lygyje. Apleidus pastatą tokios krosnies turinys nemaža dalimi suvirsdavo į pakrosnį, storu perdegusio molio tinko, perdegusių akmenų bei degėsių sluoksniu užpildydamas visą duobę. Kruopščiai preparuojant tokios krosnies likučius pagal nežymias suanglėjusio medžio dalis kartais buvo galima pasekti detalesnę krosnies konstrukciją, aptikti vieną kitą radinį. Tai vienos krosnies pakrosnyje buvo aptikta geležinio pjautuvo dalis - įkotė su ašmenų fragmentu, kitame - greičiausiai irgi pjautuvo geležtės fragmentas. Geležis anuo metu buvo brangus metalas, tad stengtasi saugoti kiekvieną jos gabalėlį ir visokias lūženas kaupti bei perdirbti į reikalingus dirbinius. Krosnių buvimas byloja apie čia buvusius gyvenamuosius pastatus, iš kurių rentininių konstrukcijų sienų neliko jokios žymės (akmeninių pamatų tuomet dar nežinota). Tokie pastatai buvo nedideli, retai kada viršydavo 20 m2 plotą. Tyrinėjimų metu pastatų vietose ir jų aplinkoje aptikta palyginti nedaug radinių. Daugiausia tai buvo kasdienio gyvenimo atributai: žiestų puodų šukės, gyvulių kaulai, įvairių metalinių dirbinių nuolaužos. Iš įdomesnių radinių paminėtini geležinė yla bei molinis verpstukas.

       Anykšta. 2001 11 13. Nr. 133 (6930).

Back Tyrinėjimų ataskaitos     Vorutos poezija Next    

 
Istorija
Įvadas
Chronologija
Šaltiniai
Vikingų epocha
Valstybės ištakos
Didieji kunigaikščiai
Visuomenė
Įvadas
Socialiniai sluoksniai
Valstybės santvarka
Karyba
Religija
Raštas ir kalbos
Pilys
Įvadas
Vorutos pilis
Istorija
Naujienos
Tyrinėjimų ataskaitos
Straipsniai
Poezija
Medinės pilys
Mūrinės pilys
LDK palikimas
Įvadas
Straipsniai
Žemėlapiai
Diskusijos
 
Apie svetainės autorių
Biografija
Kontaktai
 
 
 
Pasirašykite svečių knygoje:
 
 
          Castles on the Web