Viduramžių mūrinės pilys buvo statomos Lietuvos valstybės centre, o dabar yra padalintos tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Mūrinių pilių nebuvo daug, bet jos vaidino svarbų administracinį ir gynybinį vaidmenį vėlyvaisiais viduramžiais.

VILNIAUS Gedimino pilis. Gedimino (1316-1341) laikais medinė Vilniaus pilis pradėta tvirtinti mūrino sienomis. Vytauto laikais (1392-1430) pastatyta mūrinė pilis, kurios liekanos išliko iki mūsų dienų.

Gedimino kalnas Vilniuje. Dail. Józefas Marszewskis, 1861 m. Lietuvos nacionalinis muziejus.

TRAKŲ pusiasalio pilis. Pastatyta XIV a. 8 dešimtmetyje Kęstučio. Tai buvo pirmoji pilis Naujuosiuose Trakuose. Pilis buvo sugriauta 1382–1383 m. vidaus kovų metu. Vėl atstatyta Vytauto valdymo pabaigoje (nuotrauka iš Kultūros paveldo departamento svetainės).

TRAKŲ salos pilis. 1409 m. baigta statyti Trakų salos pilis buvo stipriausia ir didingiausia Lietuvos valstybėje. Ji iš karto tapo svarbiausia Vytauto rezidencija.

Trakų salos pilis prieš restauraciją (1939 m.). Nuotrauka iš Lietuvos istorijos laikraščio Voruta.

MEDININKŲ pilis. Pilis pastatyta veikiausiai didžiojo kunigaikščio Algirdo laikais (1345-1377). Tai buvo didžiausia Lietuvos pilis (jos sienų juosiamas plotas - beveik 2 hektarai). Pilies vardas pirmą kartą paminėtas 1385 m. kaip kryžiuočių nusiaubto valsčiaus centras (nuotrauka iš Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ svetainės).

LYDOS pilis. Pilis pastatyta valdant didžiajam kunigaikščiui Gediminui (1316-1341) arba jo sūnui Algirdui (1345-1377). Lyda pirmą kartą paminėta Algirdo valdymo pabaigoje, kai Algirdas davė ją valdyti savo favoritui Vaidilai (Andrejaus Hacivestnabo nuotrauka iš svetainės "Virtuali Lydos pilis").

Lydos pilis prieš restauraciją (1990 m.). V. Karbovskio nuotrauka iš svetainės "Virtuali Lydos pilis".

KRĖVOS pilis. Pilis pastatyta didžiojo kunigaikščio Gedimino laikais (1316-1341) ir duota valdyti jo sūnui Algirdui. Čia įvyko du lemtingi Lietuvos istorijos įvykiai. 1382 m. Jogaila suėmė Kęstutį bei jo sūnų Vytautą ir įkalino juos Krėvos pilyje. Kęstutis čia buvo nužudytas, o Vytautui pavyko pabėgti. 1385 m. rugpjūčio 14 d. šioje pilyje buvo išduotas Krėvos aktas, padėjęs pagrindus Lietuvos ir Lenkijos unijai (Vladimiro Bogdanovo nuotrauka iš svetainės Belarushistory.com).

GARDINO pilis. Medinė pilis piliakalnyje buvo pastatyta Rusios kunigaikščių XI a. XII a. pilies teritorijoje atsirado pirmieji mūriniai pastatai. XIII a. Gardinas buvo prijungtas prie Lietuvos. Pilis sudegė 1398 m. atsitiktinio gaisro metu. Netrukus ji buvo atstatyta didžiojo kunigaikščio Vytauto (1392-1430) kaip mūrinė pilis. 1580 m. pilį perstatė karalius Steponas Batoras. Šiandien iš viduramžių laikotarpio galima pamatyti pilies sienos fragmentą (nuotrauka iš svetainės "Grodnenskij megaportal").

NAUGARDUKO pilis. Medinė pilis piliakalnyje buvo pastatyta Rusios kunigaikščių XI a. XIII a. viduryje Naugardukas buvo prijungtas prie Lietuvos ir valdomas Vaišalgo (Vaišelgos), karaliaus Mindaugo sūnaus. Nors daugelis baltarusių tiki, kad Naugardukas buvo pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė ir Mindaugo karūnavimo vieta (1253 m.), ši nuomonė paremta tik Motiejaus Stryjkovskio Kronika (1582 m.) ir neturi jokio pagrindo vienalaikiuose šaltiniuose. Mūrinė pilis buvo pastatyta Vytauto valdymo metais (1392-1430) (nuotrauka iš Oficialios Naugarduko miesto svetainės).

MEDILO pilis. Apvalus mūrinis donžono bokštas Miastro ežero saloje (prie Naujojo Medilo, pirmą kartą paminėto 1463 m.), anot jos liekanas 1981 m. tyrinėjusio Michailo Tkačiovo, datuojamas XV amžiumi. XVI a. buvo pristatyti karaliaus rūmai ir siena su bastėjomis.