Search 1 Billion Names - Newtab2

English  English   Russian  По-русски  
Viduramžių Lietuva
LIETUVOS PILYS

   Vorutos pilis |  Vorutos istorija: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 |  Naujienos |  Tyrinėjimų ataskaitos |  Straipsniai |  Poezija


Vorutos istorija

       2. Mindaugo laikų Vorutos liekanos

       1990-2001 m. Šeimyniškėlių piliakalnyje buvo ištirtas 1821 m2 plotas - aikštelės pietinė-pietvakarinė dalys, padarytas pietvakarinio šlaito pjūvis. Tai maždaug pusė visos aikštelės. Šiandien tai plačiausiai tyrinėtas piliakalnis Lietuvoje ir vienas plačiausiai tyrinėtų visame Rytų Pabaltijyje. Per 12 tyrinėjimų sezonų surinkta beveik 1800 keramikos šukių, virš 190 individualių metalinių, akmeninių bei molinių dirbinių, keli šimtai gyvulių kaulų, aptikta 56 stulpavietės, 7 krosnys, sudegusių medinių įtvirtinimų liekanos. Visa tyrinėjimų metu aptikta medžiaga priklauso dviem skirtingiems piliakalnio panaudojimo etapams: XIII a. viduriui - antrajai pusei ir XIV a. pabaigai - XV a. pradžiai.
       Pirmosios Mindaugo laikų pilies kultūrinius sluoksnius smarkiai suardė vėlesni pilies rekonstrukcijos darbai, tad iš jų ne kaži kas išliko. Daugiau tai atskiri radiniai, aptikti įvairiose piliakalnio vietose: žalvarinė pinta apyrankė, žalvarinis ažūrinis kabutis, geležiniai įtveriamieji arbaleto strėlių antgaliai, kurių plunksnos nuo vėlesnių skiriasi ilgais smaigaliais, sidabrinis pakabutis-kryželis. Ateityje po kruopštesnių iškastos medžiagos tyrimų XIII a. radinių skaičius gali padidėti, tačiau bendras santykinai negausus jų skaičius rodo, kad tuo metu pilis buvo naudota neilgai. Tą rodo ir šios pilies sluoksniai, išlikę po vėlesnės pilies storais užplūkto molio sluoksniais. Juose beveik nėra radinių. Kol nėra tyrinėti piliakalnio pylimai, po kuriais geriausiai išlieka ankstesni sluoksniai bei įtvirtinimai, apie Vorutos išvaizdą žinome nedaug.
       Vorutos pilis buvo įkurta iki tol negyvenamoje vietoje. Pilies statybai pasirinktas aukštumos kyšulys tarp dviejų upelių, iš kurių didesnysis vadintas Vareliu. Nuo jo ir kilo pilies pavadinimas. Upės ir upeliai, tekantys pilių papėdėse, davė vardus daugumai Lietuvos pilių. Kadangi pats kyšulio smaigalys piliai statyti buvo per mažas, jai pasirinkta vidurinė kyšulio dalis. Kyšulys skersai perkastas dviem grioviais, kurių pakraščiuose iš iškastų žemių supilti pylimai. Aikštelės pakraščiuose kas 1 metras įkasti mediniai apie 30 cm skersmens stulpai, kurie rėmė iš gulsčių rąstų pastatytą gynybinę sieną. Įkūrus pilį suformuota ir būtiniausia jos aplinka: papiliai, papėdės gyvenvietė, kapinės, keliai.

       Gintautas Zabiela

Back 1. Voruta - Mindaugo pilis     3. Vorutos apylinkės XIV-XV a. Next    

 
Istorija
Įvadas
Chronologija
Šaltiniai
Vikingų epocha
Valstybės ištakos
Didieji kunigaikščiai
Visuomenė
Įvadas
Socialiniai sluoksniai
Valstybės santvarka
Karyba
Religija
Raštas ir kalbos
Pilys
Įvadas
Vorutos pilis
Istorija
Naujienos
Tyrinėjimų ataskaitos
Straipsniai
Poezija
Medinės pilys
Mūrinės pilys
LDK palikimas
Įvadas
Straipsniai
Žemėlapiai
Diskusijos
 
Apie svetainės autorių
Biografija
Kontaktai
 
 
 
Pasirašykite svečių knygoje:
 
 
          Castles on the Web