Expedia.com - Take off with us! Search 1 Billion Names - Newtab2

Medinės pilies statybos projekto naujienos                                                           English  English   Russian  По-русски  
Viduramžių Lietuva
LIETUVOS PILYS

              Lietuvos pilys: Įvadas |  Voruta |  Medinės pilys |  Mūrinės pilys


Lietuvos pilys

       Lietuva – medinių pilių šalis. Medinės pilys buvo kunigaikščių rezidencijos ir pagrindinė gynybinių įtvirtinimų rūšis. Kryžiuočių ordino agresiją Viduramžių Lietuva pasitiko su medinėmis pilimis, jose gynėsi ir apgynė savo nepriklausomybę. Medinė buvo legendinė Vorutos pilis, kurioje Mindaugas atrėmė savo priešų puolimą, ir garsioji Veliuonos pilis – svarbiausias lietuvių forpostas kovoje su kryžiuočiais, – ir daugybė kitų pilių.
       Atlikusios savo vaidmenį medinės pilys sunyko, liko tik piliakalniai. Šiandien Lietuvoje yra apie 450 vėlyvųjų piliakalnių – daugelyje jų viduramžiais stovėjo medinės pilys. Nedaug išliko žinių apie medinių pilių išvaizdą – šiek tiek jų teikia archeologinių tyrinėjimų duomenys, šiek tiek – vėlesni medinės architektūros paminklai (pavyzdžiui, medinių bažnyčių varpinių bokštai galėjo išsaugoti pilių bokštų architektūrines tradicijas). Vertingos ir Rusijos pilių analogijos – Sibire iki šiol išliko kai kurios XVII a. medinės pilys. Istorijos šaltiniuose išliko žinių, kad jas statant dalyvavo ir lietuvių dailidės*, savo meistriškumu garsėję visoje Rytų Europoje (ne veltui lietuviškas žodis "dailidė" prigijo ir baltarusių kalboje – "dojlida").
       Mūrinės pilys Lietuvoje pasirodė XIV a. Jas statė vokiečių meistrai, ir jų nebuvo daug. Mūrinėmis pilimis visų pirma stengtasi įtvirtinti valstybės branduolį. Tai pagrindiniai valstybės centrai – sostinė Vilnius, Senieji bei Naujieji Trakai – ir juos iš vakarų, pietų ir rytų supusios Kauno, Gardino, Naugarduko, Lydos, Krėvos ir Medininkų pilys.
       Didingiausia buvo 1409 m. baigta Trakų salos pilis, kurią Vytautas su vokiečių meistrų pagalba pastatė Galvės ežero saloje. Garsas apie ją pasklido plačiai, o Tverės kunigaikštis Borisas Aleksandrovičius XV a. viduryje nusprendė tokią pačią pilį pasistatyti pas save – ir, kaip rašoma vienuolio Fomos "Sakmėje", "pastatė... pilį vidury ežero ir davė jai vardą Troki"**. Taigi Lietuvos pilys – ir medinės, ir mūrinės – buvo pavyzdys Rusijai, veikęs jos pilių raidą.

       Tomas Baranauskas

________________
       * Крадин Н. П. Русское деревянное оборонное зодчество. Москва, 1988, c. 79.
       ** Раппопорт П. А. Очерки по истории военного зодчества северо-восточной и северо-западной Руси X–XV вв. Москва; Ленинград, 1961, c. 213, 217. (Материалы и исследования по археологии СССР; № 105).

Back Raštas ir kalbos Viduramžių Lietuvoje     Vorutos pilis Next    

 
Istorija
Įvadas
Chronologija
Šaltiniai
Vikingų epocha
Valstybės ištakos
Didieji kunigaikščiai
Visuomenė
Įvadas
Socialiniai sluoksniai
Valstybės santvarka
Karyba
Religija
Raštas ir kalbos
Pilys
Įvadas
Vorutos pilis
Istorija
Naujienos
Tyrinėjimų ataskaitos
Straipsniai
Poezija
Medinės pilys
Mūrinės pilys
LDK palikimas
Įvadas
Straipsniai
Žemėlapiai
Diskusijos
 
Apie svetainės autorių
Biografija
Kontaktai
 
 
 
Pasirašykite svečių knygoje:
 
 
     Join ItPaysToLearn.com       Castles on the Web