Search 1 Billion Names - Newtab2

English  English   Russian  По-русски  
Viduramžių Lietuva
LIETUVOS PILYS

   Vorutos pilis |  Vorutos istorija: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 |  Naujienos |  Tyrinėjimų ataskaitos |  Straipsniai |  Poezija


Vorutos istorija

       6. Vorutos atradimas

       Dar 1892 m. istorikas Juliušas Liatkovskis monografijoje apie Mindaugą paskelbė, kad Mindaugo sostinė buvusi Voruta, kurią jis tapatino su Varnėnų miesteliu (dabar Baltarusijoje). Tokiai Vorutos lokalizacijai niekas nepritarė, bet nuo to laiko ir kiti istorikai bei istorijos mėgėjai ėmėsi ieškoti Vorutos. XX amžius mums paliko net 14 nevienodos vertės Vorutos lokalizacijų, kurios neretai būdavo paremtos tik labai paviršutinišku vietovardžių panašumu.
       Lingvistiniu požiūriu nepriekaištinga buvo filologų Eduardo Volterio ir Kazimiero Būgos 1909 m. birželį iškelta idėja, kad Vorutos reikia ieškoti Anykščių krašte. E. Volteris lokalizavo Mindaugo dvarą Latavą (Lettowia) ir spėjo, kad Voruta buvo netoliese. K. Būga pareiškė nuomonę, kad ,,Varuta yra buvusi ant Vario upės krantų, 2–4 varstai į šiaurę nuo Anykščių miesto, kame yra Pa-varių viensėdžiai”.
       1927 m. E. Volteris paprašė Petrą Būtėną apklausti Latavos paupio gyventojus. Pastarasis rugpjūčio 28-31 d. dviračiu apvažinėjo Latavos pakrantes, pasikalbėjo su vienu kitu žmogumi, bet nieko reikšmingo neaptiko. Vis dėlto 1935 m. pradžioje apie tas paieškas P. Būtėnas paskelbė straipsnelį ,,Mindaugo sostinės pėdsakų ieškojimas”.
       Žurnalą ,,Židinys”, kuriame P. Būtėnas rašė apie savo paieškas, prenumeravo ir rašytojas Antanas Vienuolis. Šeimyniškėlių piliakalnis jam buvo pažįstamas nuo vaikystės. Jis žinojo ir jo pavadinimą – Varutės kalnas. Dar 1933 m. ,,Lietuvos aidui” jis parašė ,,Bajoro Nykščio legendą” apie Anykščių vardo kilmę. Bajorą Nykštį rašytojas apgyvendino dvare ant Kalitos kalno ir Vorutos pilyje – Šeimyniškėlių piliakalnio vietoje. A. Vienuolis buvo tik šį tą girdėjęs apie Vorutos pilį (apie ją ,,Lietuvos aide” buvo užsiminęs P. Tarasenka), bet dar nesiejo jos su Mindaugu. Jo legenda pasakojo apie 1435 m. įvykusį Pabaisko mūšį, o apie Mindaugą joje – nė žodžio. Taigi A. Vienuolis, tik išgirdęs žodį ,,Voruta”, intuityviai sutapatino jį su Varutės kalnu, dar nežinodamas tos pilies istorijos. P. Būtėno straipsnis jį neabejotinai turėjo sudominti, nes skelbė, kad toji Voruta yra seniai ieškoma Mindaugo sostinė.
       Taip jau sutapo, kad 1935 m. pavasarį ūkininkui Jonui Grimašauskui ariant piliakalnio žemę, didžiajame pylime atsivėrė nemaža anga, kuri sudomino smalsų valstietį. Jis ir pats puolė tą angą atkasinėti, o paskui apie ją pranešė Antanui Vienuoliui. Rašytojui nebeliko jokių abejonių – apie šį piliakalnį turi sužinoti Eduardas Volteris.
       E. Volteris pažadėjo atvykti. Dar iki profesoriaus vizito A. Vienuolio galvoje ėmė suktis mintys apie naujai atrastos Anykščių įžymybės įprasminimą. 1935 m. liepos 16 d. ,,Lietuvos aidas” išspausdino nuotraukų kompoziciją ,,Anykščiai. Puntukas. Voruta”. Kol kas dar be komentarų. Liepos 28-29 d. Anykščiuose apsilankė ir pats E. Volteris. Kartu su A. Vienuoliu jis apžiūrėjo Šeimyniškėlių piliakalnį bei Latavos kaimą ir patvirtino – taip, Voruta buvo čia! Tose kelionėse A. Vienuolis peršlapo ir susirgo, bet ir iš lovos padiktavo straipsnį ,,Atrasta Mindaugo laikų Vorutos pilis?”, kurį ,,Lietuvos aidas” išspausdino rugpjūčio 3 d.
       A. Vienuolis pranešė apie profesoriaus išvadas ir aprašė patį piliakalnį, nurodydamas senąjį jo pavadinimą ir su juo susijusį padavimą: ,,Senieji žmonės "Vorutos" piliakalnį vadina "Varutės" kalnu, nes dvaro akmistrinė, vardu Varutė, tame kalne paslėpusi nuo maskolių dvaro brangenybes ir, niekam neparodžiusi tos vietos, mirusi. Prieš karą tą kalną knaisiojo kas norėjo: vieni ieškojo paslėptų turtų, kiti – archeologijos iškasenų, ir niekas juo rimtai nesidomėjo ir nesirūpino. Bet išsiskirsčius Šeiminiškėlių kaimui į vienkiemius, naujakuriai iškirto krūmus, pasidarė ant piliakalnio užvažiavimus ir, aplyginę, apvalę viršūnę nuo senovinių plytų ir akmenų gruzdo, šiandien jį aria, akėja ir sėja, o žiemą piliakalnio požemiuose laiko supylę bulves!”
       Atradimas sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą. Jau E. Volterio vizito dieną ant piliakalnio susirinko nemažas žmonių būrys. Netrukus ant piliakalnio ėmė plūsti ekskursijos, o rugpjūčio 8 d. Valstybinė archeologinė komisija piliakalnio žemės savininkams liepė pasirašyti pasižadėjimą nebearti piliakalnio. Jokių kompensacijų nebuvo pasiūlyta, net nesumažinti žemės mokesčiai. Visa tai kėlė ūkininkų nepasitenkinimą. Netrukus pasirodė pranešimų, kad tai visai ne piliakalnis, ant jo nieko nebuvo randama, ir pats Vorutos pavadinimas – pramanytas. Visa tai užrašė ir 1938 m. spaudoje paskelbė P. Būtėnas. Ši informacija kėlė tam tikrų abejonių dėl Varutės kalno pavadinimo, bet jas skleidė tik suinteresuoti asmenys.
       A. Vienuolis nuosekliai populiarino Vorutą, tiesa, kartais tai darė diletantiškai. 1936 m. pradžioje buvo iškelta idėja perkelti iš Lenkijos į Lietuvą rašytojo Jono Biliūno palaikus. A. Vienuolis kaip mat pasiūlė juos palaidoti Vorutos piliakalnyje. Jei taip būtų padaryta, piliakalnis būtų gerokai nukentėjęs. Laimė, su ūkininkais nebuvo sutarta dėl kainos, tad 1939 m. apsispręsta J. Biliūno kapavietę įrengti piliakalniu vadinamoje Liudiškių kalvoje.
       1940 m. savo raštų rinkinyje A. Vienuolis paskelbė ,,Anykščių padavimus” (pataisytą ,,Bajoro Nykščio legendos” variantą), patikslindamas Vorutos vaidmenį – bajoras Nykštys dabar jau ne pilies valdovas, o Mindaugo įpėdinis, jo pilies ir turtų saugotojas.
       Po Vorutos atradimo, bandyta piliakalnį kasinėti, bet dėmesio susilaukė tik J. Grimašausko išarta anga pylime – sudūlėjusio rąsto ertmė. Ją mėginta atkasti, rasta daug medžio liekanų, kurių tyrinėtojai prisikrovę net ,,du čemodanus”. Tyrinėjimus nutraukė prasidėjęs karas, apie jų rezultatus žinoma tik iš vietinių žmonių atsiminimų. 1942 m. piliakalnį apžiūrėjo, aprašė ir jo planą nubraižė Petras Tarasenka, pritaręs piliakalnio tapatinimui su Vorutos pilimi. Jis teigė, kad žmonės piliakalnį vadina ,,Verutės kalnu” ir užrašė su juo siejamą padavimą, panašų į A. Vienuolio pateiktąjį.
       Po Antrojo pasaulinio karo, kai Lietuva neteko nepriklausomybės, o ūkininkai –žemės, konfliktas dėl piliakalnio buvo užmirštas. Voruta dabar jau tapo Anykščių istorijos savastimi. Netgi pirmąjį kolūkį, kuriam priklausė Šeimyniškėliai, vietos gyventojai sugebėjo pavadinti Voruta. Ant piliakalnio būdavo rengiamos gegužinės, sutraukdavusios daug žmonių.
  
  Jonas Grimašauskas pasakoja ekskursantams apie Šeimyniškėlių piliakalnį.
       A. Vienuolis čia dažnai atvesdavo ekskursijų. Jam talkino ir buvęs piliakalnio savininkas Jonas Grimašauskas, mokėjęs ekskursantams įdomiai papasakoti senų žmonių padavimus apie piliakalnį, savo prisiminimus apie piliakalnio išvaizdą iki arimo ir iš tyrinėtojų nugirstas istorijas.
       Apie buvusią pilį pasakodavo ir pats A. Vienuolis, kurio laki fantazija piešdavo didingą pilies vaizdą su aukštais bokštais ir ilgais požeminiais tuneliais. Jis buvo įsitikinęs ir tuo, kad netoli Vorutos, prie Rubikių ežero esančiame Šiaulių kaime, 1236 m. įvyko garsusis Šiaulių mūšis (tokią hipotezę buvo iškėlęs E. Volteris). Jei kas paprieštaraudavo, A. Vienuolis supykdavo, ir, nervingai sukdamas rankose lazdelę, atsisveikindavo su jais tokiais žodžiais: ,,Jei jau jūs daugiau žinot, tai ir vaikščiokit vieni!”
       Pačioje gyvenimo pabaigoje A. Vienuolis dar suspėjo parašyti padavimą ,,Šventavartė” apie Šiaulių mūšį prie Rubikių ežero. Pagrindiniu į Lietuvą žygiuojančių kalavijuočių tikslu rašytojas laikė Vorutos paėmimą.
       1957 m. A. Vienuoliui mirus, Voruta anykštėnų nebuvo užmiršta, nors ir netapo viena iš svarbiausių Anykščių įžymybių. 1972 m. ,,Vorutos” vardu pavadinta Anykščiuose atidaryta nauja moderni maisto produktų parduotuvė. Tačiau sovietmečiu buvo nepageidautina per dažnai minėti Vorutą ir apskritai skirti daug dėmesio senajai Lietuvos praeičiai.

       Tomas Baranauskas

Back 5. Pilį apleidus     7. Medinės pilies statybos projektas Next    

 
Istorija
Įvadas
Chronologija
Šaltiniai
Vikingų epocha
Valstybės ištakos
Didieji kunigaikščiai
Visuomenė
Įvadas
Socialiniai sluoksniai
Valstybės santvarka
Karyba
Religija
Raštas ir kalbos
Pilys
Įvadas
Vorutos pilis
Istorija
Naujienos
Tyrinėjimų ataskaitos
Straipsniai
Poezija
Medinės pilys
Mūrinės pilys
LDK palikimas
Įvadas
Straipsniai
Žemėlapiai
Diskusijos
 
Apie svetainės autorių
Biografija
Kontaktai
 
 
 
Pasirašykite svečių knygoje:
 
 
          Castles on the Web