Search 1 Billion Names - Newtab2     

English  English   Russian  По-русски  
Viduramžių Lietuva
LIETUVOS PILYS

              Vorutos pilis |  Vorutos istorija |  Naujienos |  Tyrinėjimų ataskaitos |  Straipsniai |  Poezija


Gintautas Zabiela

Šeimyniškėlių piliakalnio ir papėdės gyvenvietės tyrinėjimai

       1990 MA LII pradėjo sistemingus Šeimyniškėlių piliakalnio (Anykščių raj., Anykščių apyl.) ir jos aplinkos tyrinėjimus.
       Šeimyniškėlių piliakalnis, esantis 3 km į šiaurės rytus nuo Anykščių miesto centro, 150 m į šiaurės vakarus nuo Anykščių-Rokiškio plento, žinomas nuo XX a. trečiojo dešimtmečio. Tuomet, Šeimyniškėlių kaimui išsiskirsčius į vienkiemius, ant piliakalnio buvo iškirstas miškas, o patį piliakalnį pradėta arti. Ariant nuskleisti pylimai, smarkiai suardytas kultūrinis sluoksnis, kuriame buvo randama apdegusių akmenų, puodų šukių. Apie 1938 m. piliakalnyje išartas Lietuviškų sidabrinių, pusapvalės lazdelės formos ilgųjų lobis, kurį sudarė keli lydiniai. Pokario metais nustojus piliakalnį arti, jis palengva užžėlę menkaverčiais medžiais ir krūmais.
       Šeimyniškėlių piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulio, kurio pietine pašlaite teka Volupis, šiaurine - Vorelis, vidurinėje dalyje. Aikštelė trapecijos formos, pailga pietryčių-šiaurės vakarų kryptimi, 80 m ilgio, 40 m pločio pietrytiniame gale ir 25 m pločio šiaurės vakaruose. Pastarajame aikštelės pakraštyje supiltas 2 m aukščio pylimas, už kurio iškastas 35 m pločio viršuje, 60 m ilgio ir 7 m gylio griovys. Už šio griovio esančiame trikampiame aukštumos kyšulyje įrengtas pirmas papilys (ATL 1988 ir 1989 m. V. 1990. P. 205). Jo pietinėje papėdėje Volupis užtvenktas 20 m ilgio, iki 3 m aukščio dabar jau perkastu pylimu. Pietrytiniame aikštelės gale supiltas 4 m aukščio pylimas, už kurio iškastas 80 m ilgio, 35 m pločio viršuje ir 6 m gylio griovys. Už šio griovio yra antras papilys, kuriame šiuo metu yra kolektyviniai sodai. Šis papilys irgi trapecijos formos, pailgas šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, 100x90 m dydžio, plokščiu viršumi. Jo pietrytiniame pakraštyje galėjęs būti nedidelis pylimėlis. Dabartiniu metu antras papilys nuo likusios aukštumos dalies atskirtas apie 20 m pločio, 1,5 m gylio įduba - tai greičiausiai buvusio griovio vieta. Gerai išlikusi senojo kelio į piliakalnį vieta. Vorelio dešiniajame krante jį žymi 16 m ilgio, iki 3 m aukščio pylimas, o piliakalnio šiaurės vakariniame šlaite matyti iki 1 m aukščio kelio sankasa. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 15 m aukščio.
Radiniai iš Šeimyniškėlių piliakalnio
1, 2 - 2 plieniniai
arbaletiniai strėlių antgaliai
3 - žalvarinė pinta
apyrankė platėjančiais galais
4 - žalvarinis žiedas
pintu priekiu

       Į pietvakarius nuo Šeimyniškėlių piliakalnio, Volupio kairiojo kranto smėlėtoje, dabar pušimis apaugusioje aukštumoje, apie 2 ha plote, yra piliakalnio papėdės gyvenvietė.
       Per du tyrinėjimo sezonus piliakalnyje ištirtas 200 m² dydžio plotas, papėdės gyvenvietėje - 110 m², žvalgant piliakalnio aplinką, iškastas 21 šurfas.
       Piliakalnyje tyrinėtas pietinis aikštelės pakraštys ties pylimu. Nesuardyto kultūrinio sluoksnio storis aikštelės pakraščiuose siekia iki 15 cm, o jos vidurio link kultūrinis sluoksnis išvis neišlikęs. Nustatyta, kad piliakalnis buvo įrengtas iki tol negyvenamoje vietoje. Virš įžemio - gelsvo smėlio gerai išsiskiria iki 20cm storio gelsvai pilkas priesmėlio sluoksnis, žymintis buvusį pirminį žemės paviršių. Vietomis jame pastebėta smulkių angliukų - matyt, prieš pilies statybą paviršius buvo išdegintas. Antrajame plote rastas suanglėjęs 20 cm skersmens medžio kelmas bei sudūlėjusių kelmų pėdsakai. Aikštelės pakraščiai sustiprinti, pylimas suplūktas iš raudono molio. Tyrinėtame plote aptiktas iki 30 cm storio švarus šio molio sluoksnis. Pilkas kultūrinis sluoksnis vienalytis, su gausiais molio, tinko gabalais. Didžiausias jų siekė 20x12x8 cm dydžio, vyrauja vidutiniai 1-3 cm3 gabalėliai. Nesuardytame kultūriniame sluoksnyje rasti visi negausus radiniai: du geležiniai arbaletiniai strėlių antgaliai, geležinis įtveriamasis peilis, kito peilio žalvariu kaustytos kriaunos, geležinis keturkampis strypelis suplota viršūne (statybinė detalė), žalvarinė iš 4 dvigubų vielų pinta apyrankė platėjančiais apvaliais galais, žalvarinis žiedas pintu priekiu, žalvarinis keturkampis skardinis apkalas, 56 žiestų puodų šukės, 285 gyvulių kaulai.
       Keramika daugiausia pilkos arba pilkai rudos spalvos, su gausiomis iki 3 mm skersmens akmenukų priemaišomis, 7-9 mm storio sienelėmis. 39% keramikos ornamentuota, daugiausia 2-4 mm skersmens keturkampiais įspaudėliais (72,7% visų ornamentuotų šukių). Sprendžiant iš nesmarkiai į išorę atlenktų puodų pakraštėlių (30% visų šukių), puodų angų skersmuo buvo nuo 10 iki 20 cm, tačiau vyravo puodai su 1 1-14 cm skersmens angomis. Dugnų skersmuo 8-11 cm (10,7% visos keramikos). Iš retesnių šukių rastas pakraštėlis su įkypomis linijomis puoštu voleliu petelių srityje bei dugno fragmentas su ženklu - dviem iškiliomis linijomis.
       Iš statybos liekanų ryškesnės stulpavietės ir akmenų grindiniai. Įžemyje užfiksuota 21 stulpavietė. Jos 40-50 cm skersmens, iki 1 m gylio plokščiais dugnais. 5 stulpavietės dvigubos, prie 7 rasti akmenys. Geriausiai išlikusi akmenimis apkrauta 6-oji stulpavietė, turėjo 48 cm aukščio, iki 52x50x29 cm dydžio akmenų vainiką. Stulpavietės, rastos vidinėje buvusių gynybinių sienų pusėje, greičiausiai liudija apie čia buvusias gynybinių galerijų atramas.
       Akmenų grindiniai Šeimyniškėlių piliakalniui nėra būdingi, labai suardyti arimų metu. Rasta 2,6x1,8 m dydžio XX a. piliakalnio savininko iškasta duobė, į kurią sumesta dalis arti kliudžiusių akmenų. Akmenų (iš viso apie 300 vnt.) dydis siekia nuo 7x8x5 cm iki 53x35x30 cm. Išlikę nesuardyti nedideli grindinių fragmentai sudėti iš vidutinio dydžio (iki 32x25x13 cm) akmenų.
       Papėdės gyvenvietės kultūriniai sluoksniai išlikę po smėlio kopomis, supustytomis per du kartus. Ankstyviausi žmonių gyvenimo pėdsakai aptikti gyvenvietės šiaurinėje dalyje, pirmajame tyrinėtame plote. Čia iki 25 cm storio kultūrinio sluoksnio apatinėje dalyje rasta silpnai brūkšniuotos keramikos. Šukės 8-10 mm storio, su labai gausiomis akmenukų priemaišomis masėje. Šią keramiką galima datuoti II-I tūkst. pr. Kr. riba. Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis yra iš piliakalnio gyvavimo laikų. Apie tai liudija surasta žiesta keramika, identiška aptiktai piliakalnyje. Rastas ovalo formos, 140x90 cm dydžio iki 30 cm gylio, užpildytas pilkai gelsvu peleningu smėliu židinys, kuriame aptiktas akmeninis keturkampis, smarkiai naudotas galąstuvas su nulaužtu galu. Gyvenvietės kultūriniame sluoksnyje daug labai smulkių molio tinko gabaliukų, Įžemyje pastebėta nemažai degėsiais užpildytų duobių ir 9-15 cm skersmens, iki 25 cm gylio pagrinde smailiadugnių stulpaviečių, likusių greičiausiai nuo tvorų.
       Šeimyniškėlių archeologijos paminklų kompleksas egzistavo gana trumpai, per šį laikotarpį nespėjo susidaryti storesnį kultūriniai sluoksniai. Visa surinkta medžiaga datuojama XIII a. Istoriniai, archeologiniai ir kalbiniai duomenys leidžia spėti Šeimyniškėlių piliakalnyje stovėjus Mindaugo pilį Vorutą.

       Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992. D. 1. P. 57-60.

Back Tyrinėjimų ataskaitos     1990 m. senkapio tyrinėjimai Next    

 
Istorija
Įvadas
Chronologija
Šaltiniai
Vikingų epocha
Valstybės ištakos
Didieji kunigaikščiai
Visuomenė
Įvadas
Socialiniai sluoksniai
Valstybės santvarka
Karyba
Religija
Raštas ir kalbos
Pilys
Įvadas
Vorutos pilis
Istorija
Naujienos
Tyrinėjimų ataskaitos
Straipsniai
Poezija
Medinės pilys
Mūrinės pilys
LDK palikimas
Įvadas
Straipsniai
Žemėlapiai
Diskusijos
 
Apie svetainės autorių
Biografija
Kontaktai
 
 
 
Pasirašykite svečių knygoje: