Search 1 Billion Names - Newtab2     

English  English   Russian  По-русски  
Viduramžių Lietuva
LIETUVOS PILYS

              Vorutos pilis |  Vorutos istorija |  Naujienos |  Tyrinėjimų ataskaitos |  Straipsniai |  Poezija


Gintautas Zabiela

Šeimyniškėlių piliakalnio archeologinių kasinėjimų dešimtmetis

       1999 m. buvo dešimtasis nepertraukiamų Šeimyniškėliu piliakalnio (Anykščių r., Anykščių sen.) archeologinių tyrinėjimų sezonas. LII jį pradėjo tyrinėti 1990 m. ir šiuo metu tai yra ilgiausiai tyrinėjamas Lietuvos piliakalnis. Iki šiol buvo paskelbti tik preliminariniai kasinėjimų duomenys (žr. ATL 1990 ir 1991 metais, V., 1992, t. 1, p. 57-60; ATL 1992 ir 1993 metais, V., 1994, p. 90-94; ATL 1994 ir 1995 metais, V., 1996, p. 73-76; ATL 1996 ir 1997 metais, V., 1998, p. 115-119). Toliau šiame straipsnelyje trumpai apibendrinami dešimtmečio tyrinėjimų rezultatai.
       Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimai sutapo su nepriklausomos Lietuvos archeologijos raida, tad juose atsispindi ir visi šios archeologijos laimėjimai bei trūkumai. Apie juos galima kalbėti trimis lygiais: piliakalnio, archeologijos paminklų komplekso bei visos Lietuvos.
       Paties Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimai yra svarbiausias, bet kartu ir siauriausias dabartinių archeologinių tyrinėjimų aspektas. Medžiagine prasme jie yra pakankamai kuklūs. Iš 1 470 m² ištirtojo bendro ploto (daugiau kaip trečdalio piliakalnio aikštelės) surinkta apie 170 individualių geležinių, žalvarinių, sidabrinių, akmeninių, kaulinių, molinių XIII-XV a. pradžios radinių bei kelios XIX a. II pusės - XX a. pr. varinės Rusijos kapeikos. Tarp radinių gausiausia geležinių arbaleto strėlių antgalių bei žalvariniu skardelių ir žvangučių. Atskirai paminėtinos 3 sidabrinės lietuviškos monetos, numizmato E. Ivanausko skiriamos seniausiosioms Jogailos kaldintoms monetoms. Suregistruota apie l 500 keramikos šukių, surinkti keli šimtai gyvulių, paukščių kaulų, nedidelis kiekis žuvų žvynų, kelios titnaginės nuoskalos. Šukės dažniausiai gana smulkios. Keramika gausiai ornamentuota. Dažniau pasitaiko keturkampių štampukų ornamentas, rečiau rasta bangele puoštų šukių. Piliakalnio kultūrinis sluoksnis labai sužalotas maždaug 1920-1950 m. vykusio žemės dirbimo, apėmusio visą piliakalnį. Jis siekia 20-120 cm. Aikštelėje kultūrinis sluoksnis suardytas iki įžemio lygio, į papėdes nuo piliakalnio šlaitų nuarta iki 2 m storio žemių sluoksnis. Nesuardytos kultūrinio sluoksnio struktūros išliko tik įžemio lygyje. Čia aptikta apie 50 stulpaviečių, 3 krosnys, sudegusių ir sunykusių medinių gynybinių užtvarų (tvorų) liekanų. Stulpavietės daugiausia apie 20 cm skersmens, U formos, iki 60 cm gylio. Jos priklauso vidinėms gynybinių galerijų atramoms. Krosnys apie 1x1 m dydžio, buvusios kupolinės, su pakrosniais. Sudegusių iki 13 cm skersmens rąstelių liekanų aptikta PV piliakalnio aikštelės krašte prie šlaito, 60-100 cm gylyje. Greta jų buvo išlikę padrikų akmeninių grindinių, sudarytų iš perdegusių akmenų. Padarytas visas piliakalnio PV šlaito pjūvis (40 m ilgio ir 2 m pločio) parodė, kad jame nėra kultūrinio sluoksnio. Iškasami gyvulių kaulai tyrinėjami paleoosteologiškai (doc. L. Daugnora), padarytos 3 radiokarboninės datos (Geologijos institute Vilniuje).
       Reikšmingesnių rezultatų pasiekta tyrinėjant Šeimyniškėlių piliakalnį kaip archeologijos paminklų kompleksą. 1990 m. buvo žinomas tik pats piliakalnis, vienas papilys, kažkur miške pasimetęs senkapis bei nelabai aiški senojo kelio vieta, o dabar čia turime 2 papilių bei papėdės gyvenvietės supamą piliakalni su gana aiškia senojo kelio vieta, tiksliai lokalizuotu senkapiu. Šiek tiek duomenų surinkta ir apie platesnes piliakalnio apylinkes: galimą šventvietės, brastos per Šventąją vietas, landšafto pasikeitimus istoriniu laikotarpiu. Pirmajame papilyje tyrinėta pylimo vieta (52 m²), antrajame - gynybinių įrenginių vietos (29,9 m²), 110 m² ploto papėdės gyvenvietėje padaryti 2 senojo kelio vietos pjūviai (iš viso 40 m²), senkapyje ištirtas 430,1 m² bendras plotas, kuriame rasti 27 XIV a. pab. - XVIII a. kapai. Nors dauguma šių tyrinėjimų atskleidė tik didžiulį aplinkos nuniokojimą XX a., surinkta nemažai archeologiškai reikšmingos medžiagos. Remiantis visa tyrinėjimų metu surinkta medžiaga, pasidarė gerokai aiškesnė ir Anykščių miesto artimiausių apylinkių istorija.
       Šeimyniškėliu piliakalnio tyrinėjimų reikšmę visos Lietuvos mastu bus galima nustatyti tik po tam tikro laiko tyrinėjimams pasibaigus. Tačiau kai ką jau galima pasakyti dabar. Jo tyrinėjimai tapo savotišku poligonu naujiems lauko tyrinėjimu metodams išbandyti. Nuo 1992 m. tyrinėjimuose naudojamas metalo detektorius, nuo 1996 m. visas gruntas (išskyrus velėną) tyrinėjimų metu persijojamas. Šie metodai po truputį įsigali ir kitur. 1996-1998 m. išbandytas dar vienas kontroversinis metodas - biolokacija. Nors jo pateikiami rezultatai nėra vienareikšmiai, jie skatina atkreipti dėmesį į anksčiau nefiksuotus dalykus. Labai gerų rezultatų davė istoriko T. Baranausko dalyvavimas archeologiniuose tyrinėjimuose. Jo darbai dabar leidžia gana tvirtai teigti, kad Šeimyniškėlių piliakalnyje stovėjusi Hipatijaus metraštyje 1251 m. minima Mindaugo pilis Varuta.
       Dešimtmečio archeologinių tyrinėjimų laimėjimai galėjo būti žymiai didesni, jeigu ekspedicija metai po metų nesusidurtų su finansiniais sunkumais. Nors dalį darbų finansavo Anykščių savivaldybė (paskutiniųjų metų tyrinėjimus - visiškai), lėšų ypač trūksta specialiems iškastos medžiagos tyrimams. Kartu dešimtmečio įdirbis leidžia numatyti pagrindines ateities darbų gaires. Pagrindinė iš jų - paruošti piliakalni medinės pilies, kaip turistinio objekto, statybai. Tam reikalingi išsamūs piliakalnio tyrimai. Dešimtmečio įdirbis leidžia tikėtis, kad tai bus padaryta su didele nauda mokslui.

       Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. P. 141-143.

Back 1996-1997 m. tyrinėjimai     1999 m. senkapio tyrinėjimai Next    

 
Istorija
Įvadas
Chronologija
Šaltiniai
Vikingų epocha
Valstybės ištakos
Didieji kunigaikščiai
Visuomenė
Įvadas
Socialiniai sluoksniai
Valstybės santvarka
Karyba
Religija
Raštas ir kalbos
Pilys
Įvadas
Vorutos pilis
Istorija
Naujienos
Tyrinėjimų ataskaitos
Straipsniai
Poezija
Medinės pilys
Mūrinės pilys
LDK palikimas
Įvadas
Straipsniai
Žemėlapiai
Diskusijos
 
Apie svetainės autorių
Biografija
Kontaktai
 
 
 
Pasirašykite svečių knygoje: