English  English   Russian  По-русски  
Viduramžių Lietuva
VIDURAMŽIŲ LIETUVOS ISTORIJA

 Mindaugo reikšmė |  Vidaus karas |  Karalystė |  Karūnavimas |  1253 m. |  Morta |  Problemos |  Vertinimai 


Karalienė Morta ir Šiauliai

       Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. „Vorutoje“ perskaičiau keletą įdomių „naujienų“. Tiesą sakant, tai tik man pačiam tebuvo naujienos, o šiauliečiai jomis, pasirodo, gyvena jau kelerius metus. Matyt, nebuvau pakankamai atidus ir pirmą kartą apie jas sužinojau tik iš pastaruoju metu pasirodžiusių Vytauto Baškio straipsnių: „Šiauliuose, karalienės Mortos gimtinėje, 1993 m. įsteigta kasmetinė jos vardo premija“ (Voruta. 1998 m., Nr. 4). „Nudžiugino graži iniciatyva pagerbti karalienės Mortos atminimą Šiauliuose. Dėmesys legendinei Lietuvos moteriai siejamas su jos kilme iš garsiosios Bulionių giminės. Miesto taryba nutarė paieškoti tinkamesnio kultūrinio objekto nei miesto aikštė jai pagerbti. Tikėtina, kad LKD Šiaulių skyriaus iniciatyva pateiks svarstyti kitą vietą“ (Voruta. 1998 m., Nr. 7).
       Neimsiu prieštarauti šiauliečių pastangoms pagerbti Mindaugo žmonos atminimą. Galbūt Morta ir iš tiesų yra kurį laiką gyvenusi Šiauliuose ar jų apylinkėse. Tačiau pagarba istorinei asmenybei reikalauja, kad pagarbą Mortai rodantieji bent jau žinotų, koks gi ryšys galėjo sieti ją su Šiauliais. Iš tiesų beveik nėra galimybių Mortą kildinti iš Šiaulių krašto. Ir jau visai neįmanoma, kad ji būtų priklausiusi kunigaikščių Bulaičių (Bulionių) giminei.
       Apie Mindaugo žmonos kilmę žinoma tik tiek, kiek užrašė Volynės metraštininkas 1219 m. sutarties komentare, aiškindamas kunigaikščių Bulaičių likimą: "...o štai Bulaičiai – Vismantas, jį gi nužudė Mindaugas ir jo žmoną paveržė, ir jo brolius išžudė Gedvilą, Sprudeiką..."
       Taigi Morta yra buvusi Vismanto Bulaičio žmona ir todėl ji negalėjo būti kilusi iš Bulaičių giminės. Beje, gali būti, kad metraštininkas čia sutirštino spalvas. Galbūt Morta buvo tik Vismanto sužadėtinė. Juk vėliau ir Jogaila buvo kaltinamas, kad paveržė žmoną iš Vilhelmo Habsburgo, nors iš tiesų Jadvyga buvo tik Vilhelmo sužadėtinė.
       Pačius Bulaičius iš tiesų bandoma sieti su Šiauliais. Žinoma, tai tik hipotezė, paremta vietovardžiais. Rašytiniai šaltiniai apie Bulaičių valdas nieko nesako. Apie pačius Bulaičius irgi beveik nieko daugiau nežinoma. Ipatijaus metraštis dar kartą pamini tik Vismantą, patikslindamas jo mirties aplinkybes. Jis žuvo 1251–1253 m. kaudamasis su Mindaugo kariais prie Vykinto pilies, vadinamos Tvirimantu (Tviremietj, Tviremientj – tai pilis kažkur Žemaitijoje, bet ne Tverai, kaip dažnai teigiama). Matyt, Vismantas nesėkmingai bandė atkeršyti Mindaugui už žmonos ar sužadėtinės paveržimą. Jei Morta, prieš ištekėdama už Mindaugo, jau iš tiesų buvo spėjusi tapti Vismanto žmona, tai ji gal kurį laiką ir pagyveno Šiauliuose.
       Bet kuo remiantis Vismantas siejamas su Šiauliais? Į Rytus nuo Šiaulių žinomi keli Vismantų ir Vismantėlių vardais vadinami kaimai (atrodo, jie kilę tik iš dviejų pirminių kaimų). Jie taip pat gretinami su Klemės rajone esančiais Gedvilų, Gedvilaičių, išnykusiais Gedviliškių ir Gedviliškės kaimais bei Bulėnų kaimu Šiaulių rajone. Visi tie vietovardžiai tarsi sudaro Bulaičių vardus atitinkančių vietovardžių kompleksą.
       Tuo remdamasis Edvardas Gudavičius ir lokalizavo čia Bulaičių valdas (1984 m.). Be to, su Sprudeikiu Bulaičiu siejamas Sprūdės kalnas (Šaukštelio piliakalnis, Telšių r.). Nors jis ir šliejasi prie šio komplekso, bet yra jau gerokai nutolęs nuo Šiaulių. Jei ne kiti vietovardžiai, vargu ar kiltų noras šį piliakalnį sieti su Šiaulių žeme.
       Tačiau kalbėdami apie šiuos vietovardžius, neturėtume užmiršti, kad juos galima įtraukti ir į visai kitokius kompleksus. Štai tarp XV–XVI a. Žemaitijos bajorų neblogai žinoma Rušlių giminė. Jai priklausęs Vismantas turėjo brolį Rupeikį, o šis – sūnų Jurgį. Kryžių kalno išgarsintas Jurgaičių kaimas bei šiuo metu prie Meškuičių prijungtas Rupeikių kaimas sudaro vieną kompleksą su jau minėtais Vismantų kaimais. Tad ar tik ne su šiais bajorais patikimiau būtų sieti Vismanto vietovardžius? O atmetus Vismanto vietovardžius, viso Bulaičių komplekso svorio centras pasislinktų į Kelmės rajoną.
       Kaip ten bebūtų, akivaizdu, kad vietovardžiai nelabai patikimas šaltinis XIII a. kunigaikščių valdoms lokalizuoti. Jie negali konkuruoti net su menkiausiomis rašytinių šaltinių užuominomis. O apie Šiaulių žemę viena tokia užuomina yra. Ipatijaus metraštyje užsiminta, kad Livonijos Ordino riteriai 1249 m. priekaištavo Vykintui, kad šis pražudęs daug Ordino brolių. Daugelis istorikų šį priekaištą sieja su 1236 m. Šiaulių mūšio pasekmėmis ir iš jo daro išvadą, kad būtent Vykintas vadovavo Šiaulių mūšiui.
       Tad ar tik ne Vykintas ir buvo Šiaulių kunigaikštis? Žinoma, Vismantas galėjo būti Vykinto vasalas (tam neprieštarautų ir jo dalyvavimas Vykinto pilies gynime). Bet gal vis dėlto patikimiau būtų jo valdų paieškoti kur nors šalia Šiaulių žemės?
       Taigi matome, jog net Vismanto ryšys su Šiauliais toli gražu nėra neabejotinas. O ką jau kalbėti apie Mortą, jei net neaišku, ar ji tikrai buvo ištekėjusi už Vismanto, ar tik su juo susižadėjusi? Bet kuriuo atveju aišku, kad kildinti ją iš Šiaulių nėra jokio pagrindo. Jei Vismantas tikrai buvo Šiaulių kunigaikštis, tai Mortos kilmė iš Šiaulių būtų netgi visai neįtikėtina. Juk kunigaikščiai vesdavo kitų kunigaikščių dukteris, o ne savo pavaldines.
       Nekaltinu šiauliečių neatidumu. Įtariu, kad juos suklaidino istorikai profesionalai. Kad Morta kilusi iš Šiaulių ir dargi iš kunigaikščių Bulaičių giminės, aš pirmą kartą „sužinojau“ iš 1996 m. pasirodžiusio Alvydo Nikžentaičio veikalo „Nuo Daumanto iki Gedimino“. Štai A. Nikžentaičiui tokia kurioziška klaida tikrai garbės nedaro. Kai istorikai pradės jausti daugiau atsakomybės už savo teiginius, tada ir paprasti piliečiai galės drąsiai pagerbti istorinių asmenybių atminimą, nesibaimindami, kad jų gražias pastangas paniekins istorikų neatidumas.

Tomas BARANAUSKAS
Voruta, 1998 03 21, nr. 12 (342), p. 12.

1253 metai Lietuvos istorijoje     Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos karalystės problemos     

 
Istorija
Įvadas
Chronologija
Šaltiniai
Vikingų epocha
Valstybės ištakos
Didieji kunigaikščiai
Visuomenė
Įvadas
Socialiniai sluoksniai
Valstybės santvarka
Karyba
Religija
Raštas ir kalbos
Pilys
Įvadas
Vorutos pilis
Istorija
Naujienos
Tyrinėjimų ataskaitos
Straipsniai
Poezija
Medinės pilys
Mūrinės pilys
LDK palikimas
Įvadas
Straipsniai
Žemėlapiai
Diskusijos
 
Apie svetainės autorių
Biografija
Kontaktai
 
 
 
Pasirašykite svečių knygoje: