English  English   Russian  По-русски  
Viduramžių Lietuva
VIDURAMŽIŲ LIETUVOS ISTORIJA

              Lietuvos valstybės ištakos: Knygos santrauka |  Nuomonės apie knygą |  Knygos rašymas


Kur prasideda valstybė

“Lietuvos valstybės pradžią įprasta sieti su Mindaugu. Bet ar tokia vizija nėra pernelyg supaprastinta schema? Ar faktai patvirtina, kad Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos valstybės vadovas? Kaip paaiškinti tai, kad sisteminga Lietuvos karinė ekspansija, kuri sėkmingai tęsėsi Mindaugo laikais, prasidėjo prieš dvi kartas iki jo? Kodėl jau iki Mindaugo kariuomenė buvo renkama visoje Lietuvoje? Kaip paaiškinti žinią, kad Mindaugo tėvas buvo “didelis karalius”, neturėjęs sau lygaus? Bandant atsakyti į šiuos klausimus ir gimė ši knyga”, - rašo istorikas Tomas BARANAUSKAS naujojoje knygoje “Lietuvos valstybės ištakos”.

       “Lietuvos valstybės ištakos” – pirmoji jauno anykštėno istoriko TOMO BARANAUSKO knyga, kurią 2000-aisiais metais išleido leidykla “Vaga”. Šis nemažos apimties 317 p. iliustruotas leidinys sudomino ne tik prisiekusius istorijos mėgėjus bei specialistus, bet ir bendrojo patriotizmo vardan tik kartkartėmis į savo šalies istoriją pažvairuojančius tautiečius. Kodėl? “Ginčai dėl daugmaž tikslios Lietuvos valstybės pradžios datavimo vyksta jau seniai,” - interviu metu sakė istorikas. - Įsitvirtinusi valstybės įkūrimo data sutampa su karaliaus Mindaugo krikštu ir karūnavimu, nors kai kurie Lietuvos bei užsienio mokslininkai dėl jos jau seniai suabejojo. Egzistuoja daugybė metraštinių, dokumentinių, net archeologinių faktų, kurie verčia daryti išvadą Lietuvą buvus valstybe dar gerokai prieš tai, kai specialia popiežiaus bule jau apkrikštytai Lietuvai buvo pripažintas valstybės statusas. Šią temą kursiniam darbui pasirinkau ir aš, studijuodamas VU Istorijos fakultete. Vėliau darbas išaugo į bakalaurinį bei magistrinį, kiek papildytas tapo knyga, kurią paskatino išleisti darbo vadovas archeologas Gintautas Zabiela.”
       Jūs, dar studentas, publikuodamas pirmuosius savo straipsnius “Vorutoje” istorijos temomis, gana ryžtingai pasipriešinote pripažintų istorijos autoritetų teiginiams ir “oficialiajai” Lietuvos valstybės koncepcijai. Ar patyrėte kolegų priekaištų?
       1994-aisiais, studijuodamas pirmame kurse, po šių publikacijų susilaukiau gana griežtos profesoriaus Edvardo Gudavičiaus kritikos. Savo knygoje su kai kuriais profesoriaus teiginiais polemizuoju. Manau, kad, teigiant savą koncepciją, specialistų ginčai ne tik neišvengiami, bet tam tikra prasme net ir būtini.
       O koks istorikas pirmasis suformulavo tą nuostatą, jog kunigaikštis Mindaugas – valstybės įkūrėjas?
       Ko gero, pačią mokslinę koncepciją sukūrė Vladimiras Antonovičius, XIX a. gyvenęs ukrainiečių istorikas, nors panašių minčių būta ir prieš tai. Jį mūsų šalies istorija domino tik tiek, kiek buvo susijusi su Ukrainos istorija (tiesa, tuo metu Rusijos ir Ukrainos istorijos iš esmės nebuvo atskirtos). Būtent Mindaugo laikais, kai Lietuva ėmė plėstis į Rusią. Taigi V. Antonovičius konstatuoja, kad pirmasis bandymas sukurti Lietuvos valstybę ir pirmasis lietuvių kariuomenės pasirodymas Rusios teritorijoje priskirtini tiems laikams. Jo koncepcija įsitvirtino jau carinėje Rusijoje, tam pritarė ir lenkų istorikas, pirmasis XIX a. parašęs mokslinę monografiją apie Mindaugą - Julijušas Liatkovskis. O kai keliasdešimt istorikų tvirtina, esą valstybę sukūręs Mindaugas, tai neatlikus išsamesnių tyrinėjimų nebedrąsu ir prieštarauti…
       Kas bandė neigti tą V. Antonovičiaus koncepciją?
       Tarpukario laikotarpiu lenkų istorikas Henrikas Paškievičius, pateikęs nemažai ikimindauginės valstybės egzistavimo argumentų. Tačiau ta tema rašė ir žymus to meto lenkų istorikas Henrikas Lovmianskis, vis dėlto palaikęs mindauginės valstybės koncepciją. Jo darbas – dviejų tomų veikalas apie mūsų valstybės ištakas. H. Lovmianskio autoritetas stiprino mindauginės valstybės pozicijas. Taigi du įžymūs to meto lenkų istorikai šiuo klausimu nesutarė. O H. Paškievičiaus idėjos rado atgarsį lietuvių istoriografijoje. Deja, jų atsiradimo laikotarpis buvo nepalankus – karas, okupacija, stalinizmas – ir jas skelbė daugiausia mūsų išeivijos spauda.
       Vienos ar kitos valstybės atsiradimo klausimu turbūt nesusišneka daugelio šalių istorikai?
       Taip, kaip ir skandinavų ar slavų – jų padėtis ne ką aiškesnė. Valstybės paprastai atsiranda dar priešistoriniu laikotarpiu, o istorikai linkę jų pradžią “pritempti “ prie pirmųjų rašytinių žinių. Sudėtingas ir pats klausimas, nuo kurio akimirksnio prasideda “valstybė”. Mano nuomone, valstybė – tai politinė organizacija, vadovaujama profesionalių valdininkų, išlaikomų iš mokesčių. Manyčiau, Lietuvos teritorijoje tokių būta jau XI–XII a., o vienytis jos pradėjo dar iki Mindaugo.
       Tad kokie paties karaliaus Mindaugo nuopelnai valstybingumui?
       Jam apsikrikštijus valstybė pirmąkart buvo pripažinta tarptautiniu mastu, ir 1251 m. liepos 17 d. popiežius davė nurodymą jį karūnuoti, kaip Lietuvos karalių. Šitaip Lietuva buvo įtraukta į politinę Europos sistemą. Tai nėra mažai - Lietuvos Karalystės pripažinimas.
       Kokių būta svarbiausių Lietuvos problemų tais laikais, kai, Jūsų manymu, kūrėsi Lietuvos valstybė?
       Nemažų – 1183 metais prasidėjo karo žygiai į Rusią bei kitus kraštus. Iki tol buvusi Polocko kunigaikščių rėmėja Lietuva pamatė, kad Rusia gali iš naujo sustiprėti. Šią datą, mano manymu, sąlygiškai galima laikyti Lietuvos valstybės pradžios data. Tas lūžio momentas ir atspindi vienijimosi tendencijas. Tada jau ir prasideda nuolatiniai karo žygiai į Rusią, Livoniją, kitur. Tuo labiau, kad 1185 metais vokiečiai pradėjo įsitvirtinti Padauguvyje. Beje, lietuviai patys tai “paspartino”, nes būtent tais metais surengė baudžiamąjį žygį į Livoniją, taip paskatindami lyvius ieškoti vokiečių paramos. Vokiečiai po lietuvių kariaunos antpuolio pastatė lyviams dvi mūro pilis ir šitaip pamažu įsitvirtino Padauguvio krašte.
       Gal Lietuvos valstybės pradžia sietina su populiariu Jūsų knygoje minimu metraščio herojumi - kunigaikščiu Skirmantu? Metraščiuose Vilnius vadinamas didžiųjų kunigaikščių laidojimo vieta, o Skirmantas tarsi laikomas to papročio pradininku…
       Gal ir įmanomos sąsajos, tik nepamirškime, kad metraščių informacija - supainiota ir neaiški. Daugeliu atvejų ji teikia vienokias ar kitokias tikėtinas prielaidas, įkvepiančias rašytojus.
       Ar galima ir tokia romantiška prielaida – Mindaugo sostinė Voruta buvo Vilnius?
       Vilnius gal ir galėjo būti sostinė, bet klausimas dėl Vorutos lieka neatsakytas. Kol kas dar niekas nerado patikimų žinių, kad Voruta - Mindaugo sostinė. Tik vienintelį kartą paminėta, kad tai buvusi pilis, kurioje Mindaugas apsigynė nuo puolimo, - ir viskas. Tai greičiau ir buvo tokia stipri pasienio pilis, sietina su Šeimyniškėlių piliakalniu. Jis yra prie Variuko upelio, be to, turima žinių, kad ir patsai piliakalnis anksčiau vadintas “Varutės kalnu”.
       Kiek žinau, šioje vietoje Jūs, kaip ir kiekvieną vasarą, kartu su archeologu Gintautu Zabiela ieškosite senovės radinių. Linkime šaunių atradimų. Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Audronė
Gečiauskienė

Mokslo Lietuva. 2000 m. rugsėjo 7-20 d. Nr. 15 (217). P. 1, 13.
Dienovidis. 2000 m. rugsėjo 15-28 d. Nr. 23 (471). P. 14.


Lietuvos valstybės ištakos: nuomonės     Knygos rašymas     

 
Istorija
Įvadas
Chronologija
Šaltiniai
Vikingų epocha
Valstybės ištakos
Didieji kunigaikščiai
Visuomenė
Įvadas
Socialiniai sluoksniai
Valstybės santvarka
Karyba
Religija
Raštas ir kalbos
Pilys
Įvadas
Vorutos pilis
Istorija
Naujienos
Tyrinėjimų ataskaitos
Straipsniai
Poezija
Medinės pilys
Mūrinės pilys
LDK palikimas
Įvadas
Straipsniai
Žemėlapiai
Diskusijos
 
Apie svetainės autorių
Biografija
Kontaktai
 
 
 
Pasirašykite svečių knygoje: