Search 1 Billion Names - Newtab2

English  English   Russian  По-русски  
Viduramžių Lietuva
VIDURAMŽIŲ LIETUVOS PALIKIMAS

             


Mažosios Lietuvos vėliava
MAŽOSIOS LIETUVOS HIMNAS
Jurgis Zauerveinas

LIETUVNINKAI MES ESAM GIMĘ

Lietuvninkai mes esam gimę,
Lietuvninkai mes turim būt.
Tą garbę gavome užgimę,
Tą ir neturim leist pražūt.

Kad ir kelintas apsiėmė
Nieku paversti mus visus,
Lietuvninkų vaisinga žemė
Tik vis gimdys lietuvninkus.

Kad debesiai ir susitraukia
Ir vėtros grumzdž mus išardyt,
Kad ir kelintas pykdams šaukia
Ir kalbą mūs nor išvaryt:

Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio,
Lietuvninks nieko tikt n'atbos,
Kaip eglė ten prie Šešupėlio,
Ir vėtroj, ir žiemoj žaliuos.

Drūtai laikyk, drūtai stovėkie,
Lietuviškoji giminė!
Drąsiai lietuviškai kalbėkie,
Tegul supyksta nežinė!

Tegul supyksta, kas nežino,
Kalba senoji kaip miela,
Kuria mus ,,tėve mūs" mokino
Tėtužis miels ir motina.

Vis ciesorių viernai mylėsim,
Mylėsim ciesorystę vis,
Tikt, kas širdyj yr, iškalbėsim
Lietuviškomis lūpomis.

Lietuvninkai mes esam gimę,
Lietuvninkai mes norim būt;
Tą garbę gavome užgimę,
Tą ir nenorim leist pražūt.

Pirmoji publikacija Mažosios Lietuvos laikraštyje, ėjusiame Tilžėje - Lietuviška Ceitunga, 1879.


       Jurgis Zauerveinas (1831-1904), kilme vokietis, žinomas poliglotas, publicistas, poetas, engiamų tautų - valų, armėnų, lenkų, bulgarų, suomių, sorbų - teisių gynėjas (sorbai jį laiko savo nacionaliniu didvyriu). Jis rašė eiles daugiau kaip 30 kalbų, mokėjo 62 kalbas. Ryškiausią pėdsaką jis paliko Mažosios Lietuvos lietuvių istorijoje. Jų labui dirbo maždaug 25 metus. Jurgis Zauerveinas aktyviai bendradarbiavo lietuvių spaudoje, bendravo su Didžiosios ir Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais, lietuviškai parašė daugiau kaip 300 eiliuotų kūrinių. Jų tarpe labiausiai išgarsėjo eilėraštis "Lietuvninkai mes esam gimę" (1879 m.), kuris laikomas Mažosios Lietuvos himnu. Jo sutrumpintas variantas (su kompozitoriaus S. Šimkaus melodija, 1908 m.) buvo siūlomas ir kaip Didžiosios Lietuvos himnas. Nors oficialiu Lietuvos himnu tapo Vinco Kudirkos "Tautiška giesmė", Zauerveino eilėraštis neprarado savo populiarumo. Kaip himnas labiau žinomas sutrumpintas, visai Lietuvai pritaikytas, jo variantas, kur dainuojami tik pirmasis, ketvirtasis ir paskutinysis posmai, etnonimas "lietuvninkai" pakeistas į "lietuviai", o pats himnas pavadintas "Lietuviais esame mes gimę".

       Lietuvninkai - tai lietuviai, gyvenę Mažojoje (arba Prūsų) Lietuvoje, kuri apėmė Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės (dabar Rusijos Karaliaučiaus krašte), o taip pat Klaipėdos apskritis1. Žodžiai lietuvninkas ir lietuvis ilgą laiką buvo sinonimai. Lietuvninkai (Литовники) minimi jau Pskovo antrojo metraščio 1341 m. įraše ("а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников"). Pskovo trečiajame metraštyje ryšium su 1262 m. įvykiais lietuvninkas (Литовник) minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto litvino (литвин). Pirmojoje lietuviškoje knygoje (1547 m. Katekizme) Martynas Mažvydas kreipiasi į lietuvninkus ir žemaičius, t. y. lietuvninkump ir žemaičiump (knyga išleista Karaliaučiuje, bet skirta Didžiajai Lietuvai, o pats Mažvydas kilęs iš LDK). Čia visur lietuvninkai - tiesiog etnonimo lietuviai variantas. Tačiau laikui bėgant Didžiojoje Lietuvoje įsigalėjo etnonimas lietuvis, o Mažojoje Lietuvoje populiaresniu tapo etnonimo variantas lietuvninkas. Tai davė pagrindą jį vartoti, kaip šios specifinės lietuvių etnografinės grupės pavadinimą.

      ---------------
      1 Žr., pavyzdžiui: Ruhig Ph. Betrachtung der Littauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften. Konigsberg, 1745, p. 66; Ruigys P. Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas. Vilnius, 1986, p. 150.


Back Straipsniai     Žemėlapiai Next    

 
Istorija
Įvadas
Chronologija
Šaltiniai
Vikingų epocha
Valstybės ištakos
Didieji kunigaikščiai
Visuomenė
Įvadas
Socialiniai sluoksniai
Valstybės santvarka
Karyba
Religija
Raštas ir kalbos
Pilys
Įvadas
Vorutos pilis
Istorija
Naujienos
Tyrinėjimų ataskaitos
Straipsniai
Poezija
Medinės pilys
Mūrinės pilys
LDK palikimas
Įvadas
Straipsniai
Žemėlapiai
Diskusijos
 
Apie svetainės autorių
Biografija
Kontaktai
 
 
 
Pasirašykite svečių knygoje:
 
 
     Learn Another Language