Chronologija:   50-1009 |  1009-1183 |  1183-1283 |  1283-1386 |  1386-1506

Chronologija

Vėlyvieji viduramžiai
II dalis (1386-1506 m.)

       1386 m. vasario 2 d. Lenkijos bajorų seimas Liubline Jogailą išrinko Lenkijos karaliumi. Jogaila atvyko į Krokuvą, vasario 15 d. pasikrikštijo ir gavo Vladislovo vardą, vasario 18 d. vedė Jadvygą, o kovo 4 d. buvo iškilmingai karūnuotas Lenkijos karaliumi. Taip Krėvos sutarties sąlygos tapo asmeninės unijos nuostatais. Tačiau pagal juos Lietuvos ir Lenkijos valstybiniai santykiai dar nebuvo aiškiai apibrėžti.
       1387 m. vasarį Jogaila Lietuvoje pradėjo vykdyti reformas, reikalingas unijai su Lenkija įgyvendinti: vasario 17 d. įsteigė Vilniaus vyskupystę, vasario 20 d. apsikrikštijusiems Lietuvos bajorams paskelbė pirmąją privilegiją, kuria suteikė Lenkijos bajorų turėtas laisves, vasario 22 d. visiems lietuviams įsakė priimti katalikų tikėjimą. Netrukus įkūrė ir pirmąsias 7 parapijas. Lietuvos krikštas buvo didelis kultūrinis perversmas, nors ir pagoniška Lietuva jau buvo perėmusi svarbiausius civilizacijos elementus: mūro architektūrą ir raštą. Pagonys kunigaikščiai net į karo žygius traukdavo su savo kanceliarija – 1385 m. į kryžiuočių rankas patekusiame Skirgailos kelioniniame krepšyje rastos “rusiškos privilegijos, antspauduotos švininėmis bulėmis”. Kovo 22 d. Lietuvos sostinei Vilniui Jogaila suteikė Magdeburgo teises, balandžio 28 d. užrašė Skirgailai Trakų bei Polocko kunigaikštystes ir paliko jį savo vietininku Lietuvoje.
       1389 m. gruodį nesėkmingai bandydamas užimti Vilnių Vytautas pradėjo sukilimą prieš Jogailą ir lenkų įtaką Lietuvoje.
       1390 m. sausio 19 d. Vytautas atnaujino sąjungą su Vokiečių ordinu ir pasižadėjo laikytis ankstesnių įsipareigojimų. Vytautui nepavyko užimti Vilniaus ir padedant Ordinui, tačiau jis sparčiai plėtė savo įtaką ir valdžią. Galiausiai Jogaila pasiūlė Vytautui tapti jo vietininku Lietuvoje. Vytautas vėl sudegino tris Ordino pilis ir grįžo į Lietuvą.
       1392 m. rugpjūčio 4 d. Ostrove (Lenkijos ir Lietuvos pasienyje) Vytautas sudarė sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu. Per trumpą laiką Vytautas sustiprino centrinę valdžią ir likvidavo vidaus kovų padarinius.
       1396 m. Aukso ordos chanas Tochtamyšas, sumuštas didžiojo chano Timūro, pabėgo į Lietuvą ir paprašė Vytauto pagalbos, už tai pažadėjęs atiduoti jo valdžion visą Rusią. Vytautas sudarė paliaubas su kryžiuočiais ir visas jėgas sutelkė į Rytus. Padedant Tochtamyšui, jis tikėjosi greitai sukurti galingą valstybę ir tapti jos karaliumi. 1397–1398 m. jis surengė du žygius prie Juodosios jūros ir į Krymą, iš ten parsivedė daug totorių bei karaimų, kuriuos įkurdino Trakų kunigaikštystėje.
       1398 m. spalio 12 d. Nemuno saloje Salyne Vytautas patvirtino taiką su Vokiečių ordinu ir atidavė jam Žemaitiją iki Nevėžio. Salyne susirinkę Lietuvos bajorai paskelbė Vytautą Lietuvos karaliumi.
       1399 m. Vytautas surengė pirmą Lietuvos kryžiaus žygį prieš totorius. Šį kryžiaus žygį paskelbė ir Romos popiežius, ir Konstantinopolio patriarchas. Su Lietuvos, Lenkijos ir Vokiečių ordino kariuomene Vytautas atžygiavo iki Vorsklos, kur susitiko su totorių kariuomene. Rugpjūčio 12 d. įvykusiame mūšyje jis buvo visiškai sumuštas ir pats vos pabėgo. Tai sužlugdė Vytauto planus tapti Lietuvos karaliumi ir visos Rusios valdovu.
       1400 m. vasario I-oje pusėje Vokiečių ordinas su Vytauto ir Lotaringijos hercogo pagalba pirmą kartą užkariavo Žemaitiją.
       1400 m. liepos 26 d. Jogaila atnaujino Krokuvos universitetą.
       1401 m. sausio 9 d. Marienburge pasikrikštijo apie 80 žymiausių Žemaitijos bajorų.
       1401 m. sausio 18 d. Vilniuje Vytautas ir Lietuvos bajorai davė Lenkijai raštus, kad Vytautas valdys Lietuvą kaip Lenkijos vietininkas ir po mirties grąžins ją Lenkijai.
       1401 m. kovo 13 d. prasidėjo pirmasis Vytauto remiamas žemaičių sukilimas prieš Vokiečių ordino valdžią.
       1402 m. kovo 2 d. Marienburge pas kryžiuočius perbėgęs Švitrigaila už paramą kovoje dėl Lietuvos sosto pažadėjo vykdyti Vytauto sulaužytą Salyno sutartį.
       1403 m. rugsėjo 9 d. popiežius Bonifacas IX uždraudė Vokiečių ordinui kariauti su lietuviais.
       1404 m. gegužės 22–23 d. Racionžo taikos sutartimis Vytautas ir Jogaila pripažino Vokiečių ordino teises į Žemaitiją. Lenkija gavo teisę išsipirkti Dobrynę.
       1404 m. birželio 27 d. Vytautas užėmė Smolenską ir galutinai prijungė jį prie Lietuvos.
       1406 m. sausį žemaičiai antrą kartą pasidavė Vokiečių ordino valdžiai.
       1406 m. liepos 1 d. Vytautas patvirtino Rygos ir Polocko prekybos sutartį.
       1406 m. liepos 25 d. Vytautas su didele kariuomene išžygiavo prieš Maskvos kunigaikštį.
       1407 m. sausio 21 d. Vytautas su Lietuvos, Lenkijos ir Vokiečių ordino kariuomene antrą kartą išžygiavo prieš Maskvos kunigaikštį.
       1408 m. vasario 14 d. Vytautas Kauno miestui suteikė savivaldą (Magdeburgo teises).
       1408 m. rugsėjo 14 d. tarp Vytauto ir Maskvos kunigaikščio Vasilijaus sudaryta Ugros taika užbaigė 1405–1408 m. karą.
       1409 m. gegužės 26 d. prasidėjo antrasis žemaičių sukilimas prieš Vokiečių ordino valdžią, kurį inspiravo ir rėmė Vytautas.
       1409 m. liepos 27 d. Vytautas sudarė Amžinosios taikos sutartį su Pskovu.
       1410 m. liepos 3 d. prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės žygis prieš Vokiečių ordiną.
       1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšyje Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę.
       1411 m. vasario 1 d. pasirašyta Torunės taika tarp Lenkijos, Lietuvos ir Vokiečių ordino. Lietuva atgavo Žemaitiją.
       1413 m. spalio 2 d. tarp Lietuvos ir Lenkijos sudaryta Horodlės unija, įteisinusi pastovią Lietuvos didžiojo kunigaikščio instituciją.
       1413 m. lapkričio 11 d. Jogaila ir Vytautas išvyko krikštyti žemaičių.
       1415 m. lapkričio 14 d. Naugarduke Vytauto iniciatyva Kijevo ir Lietuvos stačiatikių metropolitu išrinktas Grigorijus Camblakas, bažnytinės unijos su katalikais šalininkas.
       1415 m. lapkričio 28 d. į Konstanco suvažiavimą atvyko žemaičių delegacija. Gruodžio 4 d. ji buvo iškilmingai priimta Konstanco katedroje.
       1416 m. vasario 6 d. Konstanco bažnytiniame susirinkime perskaitytas žemaičių skundas prieš kryžiuočius, o vasario 13 d. kaltinimą prieš Vokiečių ordiną perskaitė Lietuvos ir Lenkijos delegacija.
       1417 m. spalio 24 d. Konstanco bažnytinio susirinkimo įgaliotiniai pirmuoju Žemaičių vyskupu konsekravo Motiejų Trakiškį.
       1418 m. vasario 25 d. Konstanco bažnytiniame susirinkime Kijevo ir Lietuvos stačiatikių metropolitas Grigorijus Camblakas kėlė stačiatikių ir katalikų bažnyčių unijos idėją.
       1420 m. sausio 6 d. Vroclave imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis paskelbė arbitražinį sprendimą, kuriuo nepripažino Žemaitijos Lietuvai visam laikui.
       1421 m. rugpjūčio 4 d. Čekijos seimas pasiūlė Vytautui Čekijos karūną.
       1422 m. balandžio 21 d. Vytauto, kaip Čekijos karaliaus, vietininkas Žygimantas Kaributas su kariuomene išvyko į Čekiją ir gegužės 16 d. atvyko į Prahą.
       1422 m. rugsėjo 27 d. Melno taikos sutartimi galutinai nustatyta vakarinė Lietuvos siena su Vokiečių ordinu. Ši siena iš esmės nekito iki 1923 m., o Užnemunėje išliko iki šiol.
       1422 m. lapkritį popiežius Martynas V, grasindamas iškeikimu ir kryžiaus karu, pareikalavo, kad Vytautas atšauktų savo vietininką Žygimantą Kaributą iš Čekijos.
       1423 m. kovo 30 d. Kežmarko sutartimi Lenkija ir Lietuva susitaikė su imperatoriumi Zigmantu ir sutiko atšaukti Žygimantą Kaributą iš Čekijos.
       1424 m. balandžio 25 d. Perlame Vytautas priėmė Čekijos pasiuntinius ir griežtai atsisakė toliau remti husitus.
       1425 m. vasario 27 d. mirus Maskvos didžiajam kunigaikščiui Vasilijui, jo uošvis Vytautas tapo Maskvos soste likusios savo dukters Sofijos ir jos sūnaus Vasilijaus globėju.
       1427 m. rugpjūčio 3 d. Tverės kunigaikštis Borisas atnaujino karinę sąjungą su Lietuva.
       1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje gimė Kazimieras, būsimasis Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (mirė 1492 m. birželio 7 d. Gardine).
       1428 m. liepos 28 d. Vytautas sudarė taikos sutartį su Naugardu, išreikalaudamas iš jo didelę kontribuciją.
       1428 m. gruodžio 5 d. laiške Vokiečių ordino magistrui Vytautas pirmą kartą atskleidė savo sumanymą karūnuotis Lietuvos karaliumi.
       1429 m. sausio 9–29 d. Lucke vyko suvažiavimas, kuriame sausio 23 d. imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė karūnuoti Vytautą Lietuvos karaliumi.
       1429 m. lapkričio 15 d. popiežius Martynas V pareikalavo, kad be Bažnyčios sutikimo imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis nekarūnuotų Vytauto.
       1430 m. rugsėjo 8 d. planuotą Vytauto karūnaciją sutrukdė lenkai.
       1430 m. spalio 27 d. mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas (gimė apie 1350 m. Senuosiuose Trakuose).
       1430 m. lapkričio 7 d. Trakuose Jogaila sudarė su Švitrigaila paliaubas ir pripažino jį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
       1432 m. naktį iš rugpjūčio 31 į rugsėjo 1 d. Ašmenoje Žygimantas Kęstutaitis įvykdė valstybinį perversmą – nušalino nuo valdžios Švitrigailą.
       1432 m. spalio 15 d. Gardine Žygimantas Kęstutaitis davė Lenkijai raštą, kuriuo pasižadėjo valdyti Lietuvą kaip Lenkijos vietininkas ir po mirties grąžinti ją Lenkijai.
       1432 m. gruodžio 8 d. Ašmenos mūšyje Žygimantas Kęstutaitis sumušė Švitrigailos kariuomenę.
       1434 m. gegužės 6 d. Žygimantas Kęstutaitis suteikė privilegiją Lietuvos kunigaikščiams ir bajorams, kuria neleidžiama jų bausti be teismo, o kunigaikščiams bei bajorams priklausantys valstiečiai atleidžiami nuo dėklos.
       1434 m. birželio 1 d. Gorodoke (Lvovo sr.) mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila (gimė 1351 m.).
       1435 m. rugsėjo 1 d. Ukmergės (Pabaisko) mūšyje Žygimantas Kęstutaitis (remiamas Lenkijos) įveikė savo varžovą Švitrigailą (remiamą Livonijos ordino).
       1435 m. gruodžio 31 d. Kujavijos Bresto Amžinosios taikos sutartimi Vokiečių ordinas įsipareigojo niekada neberemti Švitrigailos ar kito pretendento į Lietuvos sostą.
       1440 m. kovo 20 d. Trakuose sąmokslininkai nužudė Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį.
       1440 m. birželio 29 d. Vilniaus Katedroje atliktos Kazimiero pakėlimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu apeigos.
       1444 m. lapkričio 10 d. Varnos mūšyje su turkais žuvo Lenkijos ir Vengrijos karalius Vladislovas Jogailaitis.
       1445 m. spalio 15 d. Gardine Lenkijos delegacija pasiūlė Kazimierui Lenkijos karūną. Kazimieras nutarė šio pasiūlymo aptarimui sušaukti pirmąjį Lietuvos bajorų seimą. Taip lapkričio 30 d. Vilniuje susirinko pirmasis Lietuvos Seimas.
       1447 m. gegužės 2 d. didysis kunigaikštis Kazimieras suteikė privilegiją Lietuvos bajorams, kuri padėjo bajorų ekonominio savarankiškumo teisinius pagrindus.
       1447 m. liepos 25 d. Krokuvoje Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras karūnuotas Lenkijos karaliumi.
       1449 m. rugpjūčio 31 d. Lietuva ir Maskvos didžioji kunigaikštystė sudarė Amžinosios taikos sutartį.
       1454 m. kovo 6 d. Kazimieras paskelbė Prūsijos prijungimo prie Lenkijos aktą. Prasidėjo Trylikos metų karas dėl Prūsijos (1454–1466).
       1466 m. spalio 19 d. Torunės taika baigėsi Trylikos metų karas tarp Lenkijos ir Vokiečių ordino. Lenkija prisijungė dalį Prūsijos. Ordinas tapo Lenkijos vasalu.
       1470 m. gruodžio 3 d. mirė paskutinis Kijevo kunigaikštis Simonas Olelkaitis (Algirdo proanūkis). Po jo mirties (1471) Kijevo kunigaikštystė paversta vaivadija.
       1481 m. rugpjūčio 30 d. įvykdyta mirties bausmė sąmokslo prieš Kazimierą organizatoriams – Alšėnų kunigaikščiui Jonui Jurgaičiui ir Slucko kunigaikščiui Mykolui Olelkaičiui.
       1484 m. kovo 4 d. Gardine mirė karalaitis Kazimieras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero sūnus, 1602 m. paskelbtas šventuoju, Lietuvos globėju (gimė 1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje).
       1492 m. birželio 7 d. Gardine mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras. Greitai sušauktas Seimas jau liepos 18 d. be didesnių ginčų išrinko jo sūnų Aleksandrą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Liepos 26 d., per Onines, Vilniaus katedroje įvyko Aleksandro karūnavimo iškilmės.
       1492 m. rugpjūčio 6 d. Aleksandras įteisino Ponų tarybos, kaip savarankiško valstybinio organo, padėtį ir įsipareigojo saugoti LDK vientisumą bei suverenumą.
       1492 m. gruodžio 5 d. Budoje tarp Vengrijos ir Čekijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio bei Lenkijos karaliaus ir Lietuvos aukščiausiojo kunigaikščio Jono Albrechto Jogailaičio sudaryta amžina taika, padėjusi pagrindą Jogailaičių valdomų valstybių politinei sistemai (1492–1526).
       1493 m. sausio 4 d. Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III oficialiai paskelbė pirmąjį karą Lietuvai (faktiškai karas vyko nuo 1487 m.).
       1494 m. vasario 5 d. Maskvoje sudaryta taikos sutartimi baigėsi pirmasis Lietuvos ir Rusijos karas (1487–1494).
       1495 m. vasario 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras vedė Maskvos kunigaikštytę Eleną.
       1495 m. rugpjūčio 23 d. Aleksandras patvirtino pirmojo Vilniaus cecho – auksakalių – statutą.
       1499 m. gegužės 6 d. Krokuvos seime sudarytas palankiausias Lietuvai Lenkijos ir Lietuvos unijos aktas, numatęs lygiateisę abiejų valstybių sąjungą, savitarpio pagalbą ir atskirų valdovų rinkimus.
       1499 m. birželio 10 d. Dancinge (Gdanske) išleista pirmoji Lietuvoje parengta knyga - Vilniaus kanauninko Martyno Agenda.
       1500 m. balandžio 12 d. Belajos kunigaikštis Simonas, išdavęs Lietuvą, atvyko į Maskvą prašytis priimamas į Maskvos didžiojo kunigaikščio tarnybą.
       1500 m. gegužės 3 d. Rusija pradėjo antrąjį karą su Lietuva (1500–1503).
       1500 m. liepos 14 d. Vedrošos mūšyje Lietuvos kariuomenė buvo sumušta Rusijos kariuomenės. Į nelaisvę paimtas kariuomenės vadas K. Ostrogiškis.
       1501 m. kovo 1 d. Lietuva ir Livonija sudarė 10 metų sąjungą, nukreiptą prieš Rusiją.
       1501 m. spalio 3 d. Piotrkovo elekciniame seime Lenkijos taryba su Lietuvos atstovais susitarė, kad Lenkija ir Lietuva bus sujungta į vieną valstybę su bendrais pasitarimais ir karaliumi. Spalio 23 d. Melnike Aleksandras ir Lietuvos ponų tarybos atstovai patvirtino Lietuvos ir Lenkijos uniją pagal šį susitarimą, bet ją dar turėjo patvirtinti Lietuvos seimas.
       1501 m. gruodžio 12 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi.
       1502 m. rugsėjo 16 d. Smolensko gynėjai atrėmė Rusijos kariuomenės puolimą.
       1503 m. kovo 28 d. paliaubų sutartimi baigėsi antrasis Lietuvos ir Rusijos karas (1500–1503). Lietuva neteko ketvirtadalio teritorijos.
       1503 m. rugsėjo 6 d. didysis kunigaikštis Aleksandras leido Vilniaus miestiečiams apjuosti Vilnių gynybine mūro siena. Statyba baigta 1522 m.
       1505 m. vasario 26 d. Lietuvos seime Breste Lenkijos kancleris J. Laskis kvietė Lietuvos ponus patvirtinti ir praplėsti 1501 m. Melniko uniją, bet Seimas ją atmetė.
       1506 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Klecko mūšyje sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę.
       1506 m. rugpjūčio 19 d. Vilniuje mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras. Spalio 20 d. Vilniaus katedroje Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pakeltas jo brolis Žygimantas Senasis.

       Tomas Baranauskas

 

1283-1386 m. chronologija    50-1009 m. šaltiniai