Search 1 Billion Names - Newtab2

English  English   Russian  По-русски  
Viduramžių Lietuva
VIDURAMŽIŲ LIETUVOS ISTORIJA

              Chronologija:   50-1009 |  1009-1183 |  1183-1283 |  1283-1386 |  1386-1506


Chronologija       

Vėlyvoji Antika ir ankstyvieji viduramžiai (50-1009 m.)

       Apie 62 m. Romėnai pradėjo gintaro prekybą su Baltijos pajūrio gyventojais netoli  Vyslos žiočių. Julijaus vadovaujama ekspedicija atvežė daug gintaro imperatoriaus Nerono (54-68) organizuotų gladiatorių kautynių papuošimui.
       I amžiuje gotai įsikūrė ties Vyslos upės žiotimis. Jų ryšiai su baltais atsispindi etnonime gudas, kuris iki šiol vartojamas lietuvių kalboje, nors taikomas baltarusiams.
       Apie 98 m. Publijus Kornelijus Tacitas pirmą kartą aprašė aisčius (baltus). Jis pastebėjo aukštą aisčių žemdirbystės lygį ir gintaro, kurį jie parduodavo romėnams, rinkimą. Žr. šaltinį.
       Apie 150 m. Klaudijus Ptolemėjus pirmą kartą pabandė sudaryti Baltijos regiono žemėlapį. Jis pirmą kartą paminėjo keletą baltų genčių - sūduvius, galindus ir turbūt kuršius bei sėlius.
       III-V amžiais Peutingerio žemėlapyje (Tabula Peutingeriana) pavaizduota Sėlių upė (Cap. fl. Selliani; turbūt dabartinė Dauguva).

Peutinger map
Peutingerio žemėlapio fragmentas, vaizduojantis "Sėlių upės ištakas"
Hostia fl[uminis] Danubii. - Dunojaus upės žiotys.
Fl[umen]. Agalingus. - Agalingo upė - turbūt Dnestro upė (pagal K. Miller, Itineraria Romana (Stuttgart, 1916, p. 597), upės pavadinimą galima susieti su baltiška galindų gentimi).
Cap[ut]. fl[uminis]. Selliani. - Sėlių upės ištakos - turbūt Dauguvos upės žiotys.
Cap[ut]. [Hyp]anis paludis or Cap[ut] fl[umi]nis paludis. - Hipanio pelkės ištakos arba Pelkių upės ištakos - turbūt Pietų Bugas.
Cap[ut]. fl[uminis]. Nusacus. - turbūt Dniepro upės ištakos (Nōsags - pagal Vasmerį, spėjamas gotiškas Dniepro pavadinimas).

       Apie 350-376 m. pagal gotų epą, atpasakotą Jordano (551 m.) ir Sakso Gramatiko (1218 m.), ostrogotų karalius Hermanarikas (350-376) surengė karo žygį prieš aisčius (veikiausiai sembus ir kuršius). Žr. šaltinius.
       376 m. hunai sumušė gotus. Karalius Hermanarikas žuvo.
       454 m. gotai ir gepidai sumušė hunus mūšyje prie Nedao upės.
       476 m. Vakarų Romos imperija buvo oficialiai panaikinta germanų karvedžio, vardu Odoakras, kuris tapo Italijos karaliumi.
       493 m. ostrogotų karalius Teodorikas (475-526) užgrobė valdžią Italijoje.
       Apie 523-526 m. Kasiodoras karaliaus Teodoriko vardu parašė laišką aisčiams, dėkodamas jiems už karaliui atsiųstą gintarą.
       Apie 551 m. gotų istorikas Jordanas veikale Gotų kilmė ir žygiai aprašė aisčius kaip taikius žmones, gyvenančius Baltijos jūros pakrantėje. Žr. šaltinį.
       Apie 833-836 m. aisčiai paminėti Einhardo Karolio Didžiojo gyvenime.
       Apie 840 m., anot Sakso Gramatiko, legendinis vikingų vadas Ragnaras Lodbrokas surengė žygį prieš sembus ir kuršius.
       853 m. danai puolė kuršių (Cori) gentį, kuri "kadaise priklausiusi švedų valdžiai, bet jau gerokas laikas praėjo, kaip jie sukilo ir stengėsi tapti nepriklausomi". Danams pralaimėjus jungtinei 5 kuršių žemių kariuomenei, švedų karalius Olafas surengė sėkmingą antpuolį prieš kuršius, paėmė Zėburgą (Gruobinią) ir privertė Apuolę (Skuodo raj.) sumokėti išpirką. Tokiu būdu Apuolė tapo pirmąja rašytiniuose šaltiniuose (Rimberto parašytame Anskaro gyvenime) paminėta Lietuvos vietove.
       857 m. danų vikingas Rorikas užvaldė dalį Jutlandijos. Anot Sakso Gramatiko, savo valdymo pradžioje Rorikas jūrų mūšyje nugalėjo švedus, kuršius ir vakarų slavus.
       Apie 860 m. švedų Upsalos karalius Erikas Eimundsonas, anot Olafo Haraldsono sagos (Heimskringlos sudėtyje), "kiekvieną vasarą rengdavo žygius į skirtingas šalis, ir užkariavo Suomiją, Kirjalalaną, Kuršą, Estiją ir visas aplinkines Rytų šalis".
       862 m. Rorikas (Riurikas) buvo pakviestas valdyti Naugardą. Jo įpėdinis Olegas 882 m. užkariavo Kijevą ir padėjo pagrindus Kijevo Rusios valstybei.
       Apie 870 m. prūsų vardas pirmą kartą paminėtas vadinamajame "Bavarų Geografe".
       Apie 890-893 m. anglosaksų keliautojas Vulfstanas aprašė aisčius, gyvenančius į rytus nuo Vyslos upės žiočių, ir jų prekybos centrą Trusą. Jis pastebėjo, kad jų šalis buvo didelė, jie turėjo daug pilių, o kiekvienoje pilyje buvo karalius. Tarp šių karalių buvo daug kovų. Jis taip pat plačiai aprašė aisčių laidojimo papročius ir mirusiojo turto dalybas per raitelių lenktynes.
       Apie 935 m. norvegų vikingai Egilis ir Thorolvas plėšikavo kuršių žemėse. Egilis buvo kuršių paimtas į nelaisvę, bet išsivadavo pats ir išvadavo 3 danų vikingus, išžudydamas jį nelaisvėn paėmusius kuršius bei sudegindamas namus, kuriuose buvo įkalintas.
       Apie 965 m. arabų keliautojas Ibrahimas Ibn Jakubas rašė, kad prūsai, gyvenantys prie jūros, garsėjo savo narsumu. Jie turėjo savo kalbą ir nekalbėjo kaimynų kalbomis.
       Apie 970 m. norvegų erlas Hakonas, remiamas Danijos karaliaus, puolė kuršius ir sembus.
       X amžiaus pabaigoje Švedijos karalius Erikas Segerselis, sakoma, buvo užvaldęs Estiją, Livoniją, Kuršą ir Suomiją.
       983 m. Kijevo didysis kunigaikštis Vladimiras puolė jotvingius.
       997 m. balandžio 23 d., Lenkijos karaliaus Boleslovo Narsiojo į Prūsiją pasiųstas misionierius šv. Vaitiekus-Adalbertas, buvo nužudytas prūsų.

       Tomas Baranauskas

 

Įvadas    1009-1183 m. chronologija Next 

   

 
Istorija
Įvadas
Chronologija
Šaltiniai
Vikingų epocha
Valstybės ištakos
Didieji kunigaikščiai
Visuomenė
Įvadas
Socialiniai sluoksniai
Valstybės santvarka
Karyba
Religija
Raštas ir kalbos
Pilys
Įvadas
Vorutos pilis
Istorija
Naujienos
Tyrinėjimų ataskaitos
Straipsniai
Poezija
Medinės pilys
Mūrinės pilys
LDK palikimas
Įvadas
Straipsniai
Žemėlapiai
Diskusijos
 
Apie svetainės autorių
Biografija
Kontaktai
 
 
 
Pasirašykite svečių knygoje:
 
 
     Search 700 Million Names at Ancestry.com!